„Cambridge Analytica“ skandalas parodė, kad veikiausiai sumanus „Facebook“ duomenų išnaudojimas gali lemti ne tik geresnius pardavimų rezultatus, bet ir netikėtus rinkimų rezultatus, ir Europos Sąjungos skilimą. Taip pat tapo akivaizdu, kad asmens duomenų privatumas tėra iliuzija.
Tapo akivaizdu, kad asmens duomenų privatumas tėra iliuzija.
Norite pasitikrinti, kokių duomenų apie jus prikaupė „Facebook“? Socialinis tinklas tai leidžia. Pakanka kompiuteryje socialinio tinklo meniu pasirinkti punktą „Settings“ („Nustatymai“) ir tuomet ekrano apačioje turėtumėte pamatyti nuorodą, pavadintą „Download a copy of your Facebook data“. Pateikus socialiniam tinklui šią užduotį bus pradėtas kurti jūsų asmeninių duomenų kopijos archyvas, apie kurio sukūrimą vėliau bus pranešta elektroniniu paštu.
Ką apie jus žino „Facebook“
Ko ten rasite? Daug ko. Jeigu buvote bent kiek aktyvesni šiame socialiniame tinkle – tikėkitės archyvo, kurio dydis yra matuojamas gigabaitais. Visas jūsų įkeltas nuotraukas, visus asmeninius pokalbius per „Messenger“, visą informaciją, kurią pats sąmoningai įtraukėte į jus aprašančias „Facebook“ anketas.
Taip pat galėsite sužinoti, kokias „Facebook“ reklamas spaudėte, kada ir iš kokių įrenginių jungėtės prie socialinio tinklo ir kiek juo naudojotės, savo esamą ir visus ankstesnius adresus (nuo registracijos feisbuke laiko), kriterijus, pagal kuriuos jus gali „filtruoti“ reklamos pirkėjai, ir dar daug kitokios informacijos. Kai kuriuos vartotojus gerokai įsiutino faktas, kad šiuose duomenų archyvuose galima rasti ir visų savo telefono skambučių, SMS bei MMS žinučių atlikimo laikus bei adresatus (kurie identifikuojami ne tik numeriais, bet ir vardais) – iš pirmo žvilgsnio šios informacijos „Facebook“ neturėtų kaupti.
Visą socialinio tinklo kaupiamos informacijos sąrašą rasite čia.
Prieš paspausdami mygtuką „Allow“ („Leisti“), mes niekada nesivarginame perskaityti, su kuo sutinkame.
Ir nors paskutinis viešas „Facebook“ atstovų pareiškimas, kad visi šie duomenys yra kaupiami su mūsų sutikimu, gali erzinti, negalima su juo ir nesutikti.
Tik štai bėda ta, kad prieš paspausdami mygtuką „Allow“ („Leisti“), kuris atveria galimybę eilinei duomenų apie mus nusiurbimo operacijai, mes niekada nesivarginame perskaityti, su kuo mes sutinkame, kiek mums kainuos vienas ar kitas leidimas.
„Cambridge Analytica“ skandalas, be kitų dalykų, puikiai iliustruoja, kaip duomenų apie asmenis turėjimas gali būti panaudotas nebūtinai tų asmenų naudai. O ką daryti, kad jūsų duomenys nebūtų naudojami prieš jus?
Variantų yra keletas.
1. Savarankiškai apriboti tai, ką apie jus gali sužinoti socialinis tinklas
Tai yra konservatyviausia ir mažiausiai gyvenimą skaitmeniniame socialiniame burbule paveiksianti priemonė, kurios įgyvendinimas pareikalaus ganėtinai daug laiko ir kantrybės: teks pereiti kiekvieną socialinio tinklo nustatymų punktą ir pašalinti visus leidimus gauti duomenis, jeigu tie leidimai nėra privalomi norint gauti jums reikalingas paslaugas.
Peržiūrėti reikėtų ne tik pagrindinį feisbuko privatumo nustatymų skydelį – galimybių pasirūpinti savo privatumu rasite visur, nuo Bendrųjų nustatymų („General“) skilties iki Reklamos nustatymų („Ads“).
Reikėtų įvertinti tai, kad, uždraudus reklamos užsakovams teikti informaciją apie vartotojo pomėgius, reklamų, matomų feisbuke, kiekis nemažės – mažės tik jų aktualumas vartotojui.
2. Pakeisti naršyklę
„Mozilla“ fondas, kuriantis naršyklę „Firefox“, į pastarąjį „Facebook“ skandalą sureagavo itin operatyviai ir ėmėsi saugoti vartotojo privatumą ganėtinai griežtais metodais: naujausioje naršyklės versijoje atsirado galimybė „uždaryti „Facebook“ į narvą“. Kitaip tariant, griežtai uždrausti feisbukui gauti bet kokius duomenis apie bet kokius veiksmus, kurie yra atliekami už socialinio tinklo ribų.
3. Deaktyvuoti savo paskyrą
Jeigu jaučiate, kad socialinis tinklas pradeda trukdyti realiam gyvenimui, galite deaktyvuoti savo paskyrą. Tai yra veiksmas, kurį galėsite atšaukti bet kuriuo metu vėliau, tačiau, kol paskyra bus deaktyvuota, ji nebus prieinama ne tik jums.
Kiti žmonės negalės peržiūrėti jūsų asmeninės lentos, jūsų vardo paieškos rezultatai taip pat nieko nepateiks. Tačiau dalis informacijos liks matoma – pavyzdžiui, žmonės, su kuriais susirašinėjote, vis dar galės matyti jūsų žinutes.
Deaktyvavus paskyrą „Facebook“ išsaugo visus duomenis apie jus ir, jeigu nuspręstumėte grįžti, leistų jums vėl naudotis socialiniu tinklu, kur jūsų lauks senas turimų draugų sąrašas ir sukaupta informacija.
Ir nors „Facebook“ duomenis apie jus turės, galimybių jais pasinaudoti nebus nei patiems socialinio tinko valdytojams, nei trečiųjų šalių programėlių kūrėjams: tiesiog nebus galimybės su jumis susisiekti ir pabandyti sugundyti naujais produktais, paslaugomis ar žiniomis (gal tik išskyrus elektroninį paštą).
Galimybę laikinai apriboti savo paskyros veikimą rasite spustelėję šią nuorodą.
4. Ištrinti savo paskyrą
Tokio sprendimo jau ėmėsi Elonas Muskas – jis ištrynė „Tesla“ ir „SpaceX“ paskyras socialiniame tinkle. Tačiau žmonėms, kurie nori nuolat palaikyti ryšį su jiems svarbiais žmonėmis, tai gali būti šiek tiek skausmingas sprendimas – juk kartu su „Facebook“ išnyks ir „Messenger“.
Prieš priimant tokį ganėtinai radikalų sprendimą veikiausiai turėtumėte atsisiųsti visus duomenis, kuriuos apie jus išsaugojo „Facebook“ – mažų mažiausiai tam, kad neprarastumėte savo senų nuotraukų, kurias saugojote socialiniame tinkle. Kaip tai padaryti, paaiškinta kiek aukščiau.
O kaip ištrinti paskyrą? Spustelėkite šią nuorodą.
Po to, kai informuosite socialinio tinklo kūrėjus, kad nebeketinate niekada naudotis savo paskyra, iš pradžių bus suteiktas kelių dienų laikotarpis persigalvoti – jeigu per tą laiką vėl prisijungsite, paskyros ištrynimo nurodymas bus atšauktas.
Bet jeigu neprisijungsite ir paskyra iš tiesų bus ištrinta, tai prieiga prie jūsų paskyros bus prarasta nebegrįžtamai. Tiesa, duomenys apie jus dar kurį laiką – iki 90 dienų – vis dar bus saugomi „Facebook“ tarnybinėse stotyse, vėliau jie bus ištrinti. Be to, kai kurie jūsų duomenys – susirašinėjimo su draugais įrašai – nėra saugomi kaip asmeninės paskyros dalis, todėl trinami nebus.
Kai kurie nuasmeninti duomenys (pvz., apsilankymų socialiniame tinkle statistika) išliks „Facebook“ tarnybinėse stotyse, tačiau niekaip negalės būti susieti su žmogumi, kuris kadaise turėjo „Facebook“ paskyrą.
