Nelegalūs pardavimai
Parduoti žemę ekologinėse saugomose teritorijose paprastai yra neteisėta ir gali turėti neigiamą poveikį ten gyvenančiai florai, faunai ir žmonėms, todėl „Facebook“ penktadienį paskelbė, kad keičia savo prekybos politiką ir aiškiai draudžia saugomos žemės pardavimą „Facebook“ ir „Instagram“ bei „WhatsApp“ platformose.
Šis „Facebook“ pranešimas paskelbtas po vasario mėnesį BBC atlikto „Marketplace“ tyrimo, kurio metu nustatyta, kad „Facebook“ alternatyvioje „Craigslist“ platformoje žmonės neteisėtai pardavinėjo didelius žemės sklypus Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose. BBC nustatė, kad sklypai dažnai buvo parduodami neturint oficialaus žemės nuosavybės teisę nurodančio dokumento.
„Skelbimuose negalima skatinti pirkti ar parduoti gyvūnų ar gyvūninės kilmės produktų arba žemės ekologinėse saugomose teritorijose“, – rašoma atnaujintoje „Facebook“ politikoje.
Siekdama sugauti nusikaltėlius pardavėjus, „Facebook“ naudojasi duomenų baze, kurią tvarko Unep Pasaulio gamtos apsaugos stebėsenos centras.
Unep teigia, kad tai yra išsamiausia tokio pobūdžio duomenų bazė, kuri kas mėnesį atnaujinama naudojant „įvairių vyriausybinių ir kitų institucijų“ ataskaitas.
Tiesa, galima turėti geriausią pasaulyje duomenų bazę, bet jei neturėsime tam tikros geografinės vietos nuorodos, tai neveiks.
Atlikusi tyrimą BBC nustatė, kad kai kuriuose skelbimuose buvo pateiktos palydovinės nuotraukos ir GPS koordinatės, tačiau ne visuose buvo pateikta tokio lygio informacija.
Amazonės atogrąžų miškai užima 7,5 mln. kv. km ir apima daugiau nei septynias šalis, įskaitant Peru, Ekvadorą ir Kolumbiją.
Technologijų įmonė nepatvirtino, ar ji taip pat bendradarbiauja su atitinkama kiekvieno regiono vyriausybe, kad sustiprintų teisės aktų vykdymą.
Apie 60 proc. Amazonės atogrąžų miškų yra Brazilijoje, kur miškų kirtimo lygis per 12 metų pasiekė aukščiausią lygį.
