Anot oficialaus sprigtų aprašymo svetainėje „GitHub“, „sprigtas yra mažiausias laiko vienetas, didesnis už nanosekundę“. Tai yra 1/705 600 000 sekundės dalis. Palyginimui, nanosekundė yra 1/1 000 000 000, kas reiškia, kad sprigtą sudaro maždaug 1,41723356 nanosekundės, rašo „The Verge“.
Natūraliai kyla klausimas – o kuo gi neįtiko paprasčiausios sekundės ir jų dalys, kam „Facebook“ turėjo išradinėti savo laiko vienetą? Juk sekundė yra vienas iš nedaugelio laiko vienetų, kuris yra vienodas ir SI, ir vadinamojoje imperinėje matavimo vienetų sistemose. Iš tikrųjų žodis „flick“ yra išvestinis darinys – pilna jo forma yra „frame-tick“, dalinai paaiškinanti ir naujadaro bei naujo laiko mato paskirtį. Sprigtų paskirtis yra padėti matuoti individualių kadrų rodymo trukmę skirtingų kadrų dažnio vaizdo įrašuose. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar jūsų vaizdo įrašas rodomas 24, 25, 30, 48, 50, 60, 90, 100 ar 120 kadrų per sekundę dažniu, kiekvieno kadro rodymo trukmę galėsite nurodyti sprigtais – sveikais sprigtų kiekiais – o ne trupmeninėmis sekundės dalimis. Tokiu būdu užtikrinama vaizdo sinchronizacija.
Programuotojai jau dabar naudoja programavimo kalboje C++ siūlomus įrankius panašiam tiksliam kadrų sinchronizavimui, ypač kai tenka kurti kompiuterinės grafikos vaizdo efektus, tačiau pats tiksliausias laiko matavimo vienetas, prieinamas C++, yra nanosekundė, o daugelio kadrų trukmių netrupmeniniais nanosekundžių kiekiais tiksliais nusakyti neįmanoma.
Idėja sukurti naują matavimo vienetą šiai problemai spręsti gimė dar praėjusiais metais, kuomet programuotojas Christopheris Horvathas apie tai viešai parašė savo feisbuko įraše.
O ar sprigtai prigis? Su laiku sužinosime – viskas priklausys nuo to, kiek naudos jie suteiks vaizdo turinio kūrėjams.