Kol kas nėra žinoma, kaip tiksliai veiktų ši valiuta, tačiau „The Wall Street Journal“ teigia, kad „Facebook“ bando pritraukti apie milijardą dolerių iš tradicinių finansinių institucijų, kad „pagrįstų monetų vertę ir apsaugotų jas nuo neprognozuojamų vertės svyravimų, kokius stebime bitkoinų atveju“.
Tai suteikia pagrindo manyti, kad „Facebook“ kuria stabilios vertės virtualią valiutą, susietą su JAV doleriu ar kuria nors įprastine valiuta. Be to, lygiagrečiai savo virtualią valiutą vysto ir įmonė „WhatsApp“, 2014 metais tapusi „Facebook“ padaliniu. Šios įmonės kriptovaliutos vertė yra susieta su valiutų krepšeliu.
Tikėtina, kad „Facebook“ kartu vystys ir mokėjimų pelną, kuris gali tapti rimtu konkurentu tradiciniams bankams bei mokėjimų bendrovėms „Visa“ bei „MasterCard“: blokų grandinės pagrindu veikiantis tinklas leistų prekybos vietoms išvengti mokėjimo kortelės mokesčio, kuris suryja iki 2-3 procentų visų per mokėjimo korteles gaunamų pajamų.
Vienas iš didžiausių strateginių „Facebook“ privalumų yra faktas, kad daugybė interneto svetainių jau dabar naudoja „Facebook“ įrankius, leidžiančius vartotojams identifikuotis naudojant „Facebook“ paskyros duomenis. Būtų ne taip jau sudėtinga šiek tiek išplėsti jau egzistuojančią infrastruktūrą ir trečiųjų šalių svetainėse įdiegti papildomą galimybę atsiskaityti už pirkinius per „Facebook“.
Anot „The Wall Street Journal“, „Facebook“ svarsto galimybę socialinio tinklo vartotojams kažkokią virtualios monetos dalį pervesti už kiekvieną peržiūrėtą reklamą. Tačiau, anot žurnalistų, tokių užmačių logika neatrodo labai aiški.
„The Wall Street Journal“ rašo, kad piniginis atlyginimas vartotojams „skatintų nuoširdų bendravimą „Facebook“ tinkle, kuriame priviso daug automatizuotų vartotojų, trolių ir neapykantos“. Tik labai sunku suprasti, kokiu būdu šios monetos sumažintų motyvaciją feisbuke naudoti „botus“ ar skleisti neapykantą. Netgi atvirkščiai – virtualių robotų kūrėjai turės milžinišką motyvaciją imituoti socialinio tinklo vartojimą, nes už tai gautų realią finansinę naudą.
Be to, priešais „Facebook“ stovi viena esminė dilema: pagrindinis blokų grandinių pagrindu veikiančių tinklų privalumas yra tas, jog jie yra atviri ir decentralizuoti. Atviros programinės platformos skatina inovacijas ir sparčiai auga. Tačiau tas blogų grandinių tinklų atvirumas turi ir Achilo kulną: tai yra tikri sukčiavimo, pinigų plovimo ir kito žalingo ar nusikalstamo elgesio magnetai. Pavyzdžiui, jeigu kas nors pavogtų prisijungimo prie Jūsų bitkoinų piniginės duomenis ir pervestų lėšas į kitą piniginę, šie pinigai būtų negrįžtamai prarasti ir niekas negalėtų padėti tuos pinigus susigrąžinti. Ir toks pervedimų negrįžtamumas yra rimta kliūtis dideles plėtros ambicijas turinčiam mokėjimų tinklu.
Galima numanyti, kad „Facebook“ bandytų šią problemą spręsti per glaudžią socialinio tinklo ir mokėjimų tinklo integraciją. Veikiausiai „Facebook“ teks įsipareigoti atlyginti finansinius nuostolius nukentėjusiems vartotojams, samdyti žmones, kurie stebėtų, kad mokėjimų tinkle nevyktų neteisėta veikla, tokia, kaip pinigų plovimas. Tačiau tuomet šis mokėjimų tinklas taptų labai panašiu į tradicinį uždarą mokėjimų tinklą su griežtomis taisyklėmis, nurodančiomis, kas ir kaip tuo tinklu gali naudotis. Todėl nėra labai aišku, ar tokio tinklo kūrimas naudojant blokų grandinių technologiją suteikia bent kiek pridėtinės vertės lyginant su „tradiciniu“ mokėjimų tinklu, kurio pagrindas yra įprastinės duomenų bazės.
