„Profilio nuotrauka ir jūsų vardas bus naudojamas naujam profiliui sukurti, netgi jūsų gyvenamą vietą ar darboviete. Su nauju profiliu jie bando įtikinti jūsų draugus, kad jūs susikūrėt nauja profili ir prašo jus priimti į draugus... ir vualia, jie bando sugriauti jūsų gyvenimą! Draugai mano, kad tai yra jūsų paskyra ir priima draugystės prašymą. Nuo tos akimirkos piratai gali jūsų vardu rašyti ką jie nori !! Aš noriu jums pasakyti šiandien, kad aš neplanuoju kurti naujo profilio, todėl neatsakykit į antrąjį kvietimą nuo manęs
Nukopijuokit (nespauskite ant persiųsti ar dalintis) šį tekstą ir patalpinkit savo paskyroje“.
Tokią žinutę (tekstas netaisytas) socialiniame tinkle pastarosiomis dienomis išplatino ne vienas vartotojas.
Bet ar tai reiškia, kad iš tiesų išpopuliarėjo naujas kibernetinės piktadarystės būdas? Pasirodo, nieko panašaus.
Tokie virusai neplinta patys ir neapkrauna serverių – jie įtikina tai padaryti patį naudotoją
Įtarimą, kad tai yra realaus pagrindo neturintis žmonių bauginimas, didina paskutinis žinutės sakinys – teksto neplatinti spaudžiant mygtukus „Dalintis“, „Patinka“ ar „Persiųsti“. Žinutės patikimumo nedidina ir kiti požymiai – „alternatyvūs faktai“ (beveik visi „Facebook“ profiliai pastaruoju metu buvo palaužti), gramatinės klaidos.
Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba 15min informavo, jog tai yra melagingų pranešimų (ang. hoax) virusų grupės tipui priklausantis kibernetinis kenkėjas, platinamas tik su žmonių pagalba.
„Šio tipo žinutės platinamos manipuliuojant žmonių jausmais, kai pvz. prašoma padėti sunkiai sergančiam žmogui ar, kaip šiuo atveju, skleidžiama bauginama informacija. Tokios žinutės-virusai, kurių tikslas yra įtikinti naudotoją, kad vyksta kažkas baisaus ar tiesiog sudominti savo turiniu ir paskatinti tą laišką persiųsti kitiems, kompiuteriui žalos padaryti negali (nebent su laišku jūs gausite prisegtą bylą, kurią dar ir atversite). Visa tokių virusų kenkėjiška veikla yra nukreipta į interneto serverių apkrovimą. Tokie virusai neplinta patys ir neapkrauna serverių – jie įtikina tai padaryti patį naudotoją“, – rašė RRT atstovė spaudai Rasa Karalienė.
RRT nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) rekomenduoja gavus tokio pobūdžio žinutes vertinti atsargiai ir nepasiduoti pagundai platinti juos kitiems.
„CERT-LT duomenimis pastaruoju metu pranešimų apie Facebook paskyrų nulaužimus skaičius nėra išaugęs. Naudotojams, susidūrusiems su tinklų ir informacijos saugumo problemomis, patariame nedelsiant kreiptis į savo interneto paslaugų teikėją, o jei šis problemų išspręsti negali, informuoti apie tai CERT-LT užpildant interneto formą“ – rašė R.Karalienė.
Taip pat, kilus abejonių dėl „Facebook“ paskyros saugumo, ji rekomendavo pasikeisti naudotojo slaptažodį.
Veiksmai, kurių derėtų imtis susidūrus su paskyros vagyste, aprašomi ir „Facebook“ techninės pagalbos forumuose.
