Pastarosiomis dienomis tikra garsenybe internete ir JAV žiniasklaidoje tapo paauglys Ethanas Lindenbergeris, kuris paslapčia pasiskiepijo pats, nepaisydamas savo motinos – aršios skiepų priešininkės – nepritarimo. JAV Senato klausyme apie skiepų naudą ir sąmokslo teorijas jaunuolis sakė, kad jo motina klaidingą nuomonę apie skiepus susidarė iš vieno šaltinio – „Facebook“ tinklo. Kuomet senatorius E.Lindenbergo paklausė, iš kur informaciją apie skiepus gauna jis pats, jis kikendamas atsakė: „Ne iš feisbuko“. Vėliau jis pridūrė: „iš Ligų kontrolės centro, Pasaulio sveikatos organizacijos, mokslinių žurnalų, kitų akredituotų šaltinių“.
O pagal praėjusią savaitę paskelbtą planą, „Facebook“ akredituotus ir kitus patikimus informacijos apie skiepus šaltinius ketina įtraukti į savo platformą ir padidinti šios informacijos matomumą. Trumpai sakant, socialinės žiniasklaidos milžinai stengsis didinti matomumą tų paskyrų, kurios yra vertinamos kaip patikimi, autoritetingi informacijos apie skiepus šaltiniai, o tuo pačiu mažins matomumą paskyrų, kurios skleidžia dezinformaciją apie skiepus. Be to, bus uždrausta dezinformacijos matomumą didinti už pinigus.
„Melą apie skiepus“ socialinio tinklo moderatoriai identifikuos remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos ir JAV Ligų kontrolės centro gairėmis.
„Jeigu tokie melai apie skiepus pasirodys „Facebook“ tinkle, mes prieš juos imsimės veiksmų“, – rašoma įmonės pranešime. Ir nurodė pavyzdį, kaip vyks kova su dezinformacija: „Jeigu puslapio arba grupės administratorius išplatins įrašą su dezinformacija apie skiepus, visą puslapį arba grupę pašalinsime iš rekomenduojamųjų sąrašo, sumažinsime šios grupės ar puslapio matomumą Naujienų sraute ir paieškos rezultatuose, atmesime šio puslapio ar grupės pateikiamas reklamas“.
Mitų evoliucija
Ir nors „Facebook“ ketinimai atrodo gražūs, jie, panašu, didele dalimi priklausys nuo Ligų kontrolės centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos gebėjimo operatyviai reaguoti į nuolatinį sąmokslo teorijų apie skiepus kitimą ir melo evoliuciją. Pavyzdžiui, mokslo šaltiniai daug kartų ir neabejotinai yra paneigę turbūt garsiausią ir žalingiausią skiepų priešininkų teiginį, kad skiepai sukelia autizmą. Tačiau esama ir kitų mitų, kurie yra mažiau girdėti. Pavyzdžiui, kad skiepai yra didžiųjų farmacijos kompanijų būdas pasipelnyti iš žmonių lengvatikiškumo (nors iš tiesų sunkių ligų gydymas toms pačioms farmacijos kompanijoms būtų gerokai pelningesnis nei jų prevencija) ir kad būtent didžiosios farmacijos kompanijos „prastūmė“ skiepus ir ragina skiepytis (nors iš tiesų tai yra daugiausiai visuomenės sveikatos ekspertų darbas).
Pastaruoju metu skiepų priešininkai kažkokiu būdu išmastė, kad sirgti tymais yra naudinga ir tai, esą, kažkokiu būdu apsaugo nuo vėžio. Abu teiginiai yra klaidingi: tymai yra itin sunki infekcija, dėl kurios vaikams gali išsivystyti labai liūdnų komplikacijų ir liekamųjų reiškinių, kaip kurtumas ar protinė negalia. O Madagaskare siaučiantis tymų protrūkis jau nusinešė beveik 1000 vaikų gyvybių.
Idėja, kad tymai gali apsaugoti nuo vėžio, galimai radosi iš neteisingai interpretuotų mokslinių tyrimų rezultatų: kai kurios mokslininkų grupės modifikuotą tymų virusą naudoja priešvėžinių junginių pernašai organizme. Tačiau šie modifikuoti virusai nė kiek nepanašūs į „natūralų“, kuris sukelia ligos protrūkius. Nėra jokių mokslininkų užfiksuotų įrodymų, kad tymų infekcija kaip nors gali apsaugoti žmogų nuo onkologinių susirgimų.
Kartais žibalo į ugnį įpila ir neatsakingi politikai. Pavyzdžiui, Teksaso valstijos įstatymų leidėjas žiniasklaidai pareiškė, kad nebijo tymų, nes, atseit, JAV „turi antibiotikų ir kitų dalykų“. O tai jau yra bazinių medicininių žinių trūkumo požymis: antibiotikai yra veiksmingi tik prieš bakterines infekcijas. Tuo tarpu tymų sukėlėjas yra virusas. O jokio specifinio tymų gydymo būdo apskritai nėra – ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje.
Dėl išplitusios dezinformacijos įvairiose pasaulio vietose – taip pat ir Lietuvoje – medikai priversti kovoti su tymų protrūkiais.
