Nuo 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos visuomenės veikėjai ir organizacijos karinei, humanitarinei ir kitokiai paramai Ukrainos žmonėms surinko ne mažiau kaip 53,8 mln. eurų. „Facebook“ tapo neatsiejama paramos rinkimo grandimi ir leido fondams bei aktyvistams greičiau reaguoti į gavėjų poreikius, dalintis informacija apie tai, kiek paramos surinkta ir kur ji nukeliauja, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tačiau nuo pat karo pradžios pastebima daug Lietuvos vartotojų nusiskundimų, jog jų įrašai, kuriais yra renkama arba išreiškiama parama Ukrainai, arba išsakoma nuoskauda dėl šalies agresorės veiksmų, yra nepagrįstai pašalinami, o autorių paskyros – apribojamos.
Pernai gruodį Debunk.org kartu su Lietuvos Vyriausybe pradėjo iniciatyvą, kviečiančią „Facebook“ vartotojus Lietuvoje pateikti pavyzdžius, kai jų paskyros ar puslapiai buvo apriboti. Surinktus duomenis apdorojo Debunk.org analitikai kartu su Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkais.
„Meta“ teigimu, įmonei priklausančiose platformose taikomos turinio moderavimo taisyklės užtikrina, kad įrašų vertinimo procesas nebūtų šališkas. Peržvelgus vartotojų atsiųstus paskyrų ribojimo ar blokavimo pavyzdžius galima teigti, kad „Facebook“ šiems Ukrainą palaikiusiems puslapiams ar paskyroms skyrė nuobaudas už tam tikrų raktažodžių vartojimą. Tačiau turinio moderavimo taisyklės akivaizdžiai taikomos nenuosekliai.
„Galima pastebėti, tuos pačius žodžius naudojančios pro-rusiškas žinutės ir dezinformaciją skleidžiančios paskyros, grupės, ar puslapiai, ne visada yra pastebimi ir nubaudžiami“, – sako Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas. Netikros paskyros, iš kurių plėtojamas Rusijos propagandinis naratyvas, taip pat nėra blokuojamos, nors karo propaganda Lietuvoje yra draudžiama įstatymais.
Pirmojoje raktažodžių sąrašo vietoje, už kuriuos „Facebook“ skiria apribojimus – žodžio kacapas formos. Antrasis žodis sąraše, maskolis, taip pat užtraukia nuobaudas. Galima daryti prielaidą, kad platformos algoritmai nėra pritaikyti atskirų šalių kontekstui ir vargiai atpažįsta kalbinius niuansus, o turinio moderavimo taisyklės kuriamos nesikonsultuojant su vietiniais ekspertais.
Lietuvių kalbos instituto vertinimu, „žodis maskolius (variantas maskolis, daugiskaitos forma maskoliai) bendrinėje lietuvių kalboje yra nenorminis žodis, tačiau turi seną vartojimo tradiciją. Šis žodis gali turėti neigiamą konotaciją, tačiau tai nėra nei keiksmažodis, nei vulgarizuotas ar niekinantis (angl. slur) žodis“.
„Pastebėjome, kad vartotojai gauna apribojimus už tai, kad pavadina Rusiją teroristine valstybe. Tačiau pernai gegužę Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pripažino Rusiją kaip terorizmą remiančią ir vykdančią valstybę – taigi, šie teiginiai atitinka Lietuvos įstatymus ir neturėtų būti blokuojami“, – sako V.Daukšas.
„Neapykantą kurstanti kalba” buvo nurodoma kaip priežastis, dėl kurios įvedami apribojimai atlikti veiksmus „Facebook“ paskyroje 76 atvejais iš 131 išnagrinėtų. Antra labiausiai paplitusi apribojimų įvedimo priežastis – „Neatitiko bendruomenės standartų” (31 atvejis).
Iš vartotojų suteiktų duomenų matyti, kad dažniausiai taikytas 30 d. trukmės apribojimas (57 atvejai iš 131). Keli iš šios trukmės apribojimų liečia turinį, susijusį su Ukrainos „Azov“ pulku, mat tik 2023 m. sausio pabaigoje, prabėgus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, „Meta“ nebelaiko „Azov“ pulko "pavojinga organizacija".
20 iš turimos tyrimo imties atvejų klasifikavome kaip satyrą/humorą. Žvelgiant į šiuos pavyzdžius galima teigti, kad „Facebook“ tinkle turinio moderavimo schema veikia ne taip efektyviai, kai kalbame apie satyrines karikatūras, memus ir juokelius.
„Verta paminėti ir atvejus, kai 1 paskyra ir 1 puslapis buvo visiškai uždaryti, o iš dar dviejų puslapių atimta teisė pirkti reklamą „Meta“ platformose. Viena iš visam laikui uždarytų paskyrų turėjo 200 tūkst. sekėjų ir aktyviai rinko paramą Ukrainai“, – sako V. Daukšas.
Karo sąlygomis socialinių medijų platformas dažnai bandoma išnaudoti skleidžiant dezinformacija ir kurstant visuomenės susipriešinimą. Todėl socialinių medijų platformų turinio moderavimas ir kontrolė yra būtina, kaip ir aiškiai apibrėžta ir nuosekliai veikianti nuobaudų ir blokavimo sistema. „Meta“ turėtų užtikrinti, jog šių priežiūros priemonių aukomis netaptų niekuo dėti socialinės platformos naudotojai, kurie tiesiog siekia išsakyti savo nuomonę arba įsitraukia į pilietines iniciatyvas rinkdami paramą vykstančio karo aukoms.
