Šios įmonės prototipinis erdvėlaivis „Starship“ (tikslus blizgančio plieninio prototipo modelio pavadinimas – SN8) gruodžio 9 d. vakare iš „SpaceX“ kosmodromo Bokačikoje (JAV) pakilo į nuostabų bandomąjį didelio aukščio skrydį.
Bandymo tikslas buvo pakelti erdvėlaivį į 12,5 km aukštį, atlikti keletą sudėtingų manevrų skrydžio metu – įskaitant „leidimąsi pilvu žemyn“, kaip ateityje tikrieji „Starship“ ir darys, į Žemę grįžę po įprastinių skrydžių, o tuomet saugiai nusileisti netoli paleidimo platformos.
Tikrasis skrydis pasiekė beveik visus šiuos tikslus. Išskyrus nedidelę smulkmeną – nusileidimas nebuvo toks švelnus, kaip tikėtasi. Nors raketa nusileido tiksliai toje vietoje, kur ir turėjo leistis, jos greitis buvo per didelis, todėl praėjus 6 minutėms ir 42 sekundėms nuo starto įvyko didžiulis sprogimas, kurio metu, kaip kad mėgsta sakyti E.Muskas, įvyko „neplanuotas ir greitas savaiminis raketos išsiardymas“ (angl. Rapid Unplanned Disassembly, RUD). Arba, paprastai tariant, įspūdingas sprogimas.
Tiesa, šis paskutinis skrydžio akordas, nors ir ne visai atitiko pradinį sumanymą, nė kiek nesugadino E.Musko nuotaikos – jis džiūgavo vertindamas bendrus skrydžio rezultatus.
„Variklių degimo prieš pat nusileidimą metu slėgis priešakiniame kuro bake buvo per žemas, todėl nusileidimo greitis buvo per didelis ir įvyko RUD, bet gavome visus duomenis, kurių mums reikėjo! Sveikinu „SpaceX“ komandą, po velnių!!“, – tviteryje rašė E.Muskas.
Kiek vėliau jis išplatino ir kitą žinutę: „Marsai, pareinam!“.
Įmonės vadovo nuotaika tokia gera buvo dėl to, kad jis net ir nesitikėjo, kad visas bandymas įvyks idealiai pagal sumanymą. Jau seniau SN8 sėkmingo nusileidimo tikimybę jis vertino kaip 1 iš 3.
Taip yra dėl to, kad šis skrydis buvo gerokai sudėtingesnis ir reiklesnis nei bet kurio ligšiolinio „Starship“ prototipo testas. Anksčiau didžiausias aukštis, kurį sugebėjo pasiekti šios raketos bandomasis modelis, buvo 150 metrų – ir jį sugebėjo pasiekti trys raketos („Starhopper“, SN5, SN6).
Visi trys prototipai buvo labai tolimi nuo galutinės raketos. Apskritai jie buvo panašesni į siloso bokštus, nei į raketą, juose buvo montuojamas tik vienas naujos kartos „Raptor“ raketinis variklis. Tuo tarpu SN8 prototipas buvo gerokai sudėtingesnis – jame buvo ir trys „Raptor“ varikliai, ir priekinis kūgis, ir stabilizuojantys sparnai.
Visi nauji raketos elementai savo funkciją atliko gerai, tvirtino E.Muskas. „Sėkmingas pakilimas, persijungimas į priešakinius bakus ir tiksli sparnų kontrolė iki nusileidimo taško“, – dar viename tvyte rašė E.Muskas.
„SpaceX“ savo „Starship“ raketą ketina panaudoti žmonių kelionėms iki Mėnulio, Marso ir kitų tolimų taikinių. Sistemą sudarys du atskiri elementai: iš nerūdijančio pieno pagamintas erdvėlaivis „Starship“, kuris pats turės 6 „Raptor“ variklius ir milžiniška raketa „Super Heavy“, kurioje gali būti apie 30 tokių variklių.
Ir erdvėlaivis, ir raketa bus daugkartinio naudojimo ir greitai paruošiami pakartotiniam skrydžiui, teigė E.Muskas. „Starship“ pasižymės gebėjimu atlikti ne vieną kelionę iki Marso ir atgal, o kiekviena „Super Heavy“ raketa per savo tarnavimo laiką taip pat prikaups nemažą skrydžių patirtį. Numatoma, kad „Starship“ varikliai bus pakankamai galingi, kad erdvėlaivis gebėtų be raketos-nešėjos pagalbos atsiplėšti nuo Mėnulio ar Marso, tačiau norint pakilti nuo gerokai masyvesnės Žemės bus reikalinga „Super heavy“ pagalba.
„SpaceX“ abu šiuos tarpplanetinių skrydžių komponentus nori paruošti kaip įmanoma greičiau. NASA „Artemis“ programos vykdytojai taip pat svarsto panaudoti „Starship“ raketą savo astronautų gabenimui ant Mėnulio paviršiaus – pirmasis JAV kosmoso agentūros skraidinamų žmonių sugrįžimas ant Žemės palydovo vis dar yra planuojamas 2024 metais. Tuo tarpu E.Muskas neseniai viešai skelbė, jog yra įsitikinęs, kad „SpaceX“ pirmą pilotuojamą misiją į Marsą pradės 2026 metais. Ar net 2024-aisiais, „jeigu pasiseks“.
Tokio ambicingo grafiko „SpaceX“ ketina siekti greitai koreguojant skirtingų prototipų projektus ir dažnai juos keliant į dangų. Šiuo metu įmonės kosmodrome Teksaso valstijoje yra statomi iškart keli prototipai, ir jų skrydžius turėtume išvysti jau artimiausiu metu. Yra žinoma, kad SN9 prototipas jau yra beveik paruoštas skrydžiui.
Pagrindiniai SN9 ir SN10 bruožai bus labai panašūs į SN8: juose bus po tris variklius su „daug nedidelių patobulinimų“, lyginant su vakar kilusiu prototipu. „Esminiai patobulinimai numatyti Snąį projekte“, – per tviterį skelbė įmonės vadovas.
Vakar įvykęs startas pagal pradinį sumanymą turėjo įvykti gruodžio 8 d., bet viename ar daugiau „Raptor“ variklių buvo užfiksuota anomalijų, todėl likus mažiau nei 2 sekundėms iki starto jis buvo atšauktas.
