Šiandien Bitkoinas vertinamas daugiau nei 1 trilijonu JAV dolerių, ir nors vieniems S.Nakamoto tapatybė gali būti tik spekuliacijų klausimas, kitiems ji reiškia kur kas daugiau: teigiama, kad jam priklauso daugiau nei 1 mln. bitkoinų, kurių vertė šiuo metu svyruoja apie 60 mlrd. dolerių. Tai atitinka maždaug 5 proc. visų šiuo metu apyvartoje esančių bitkoinų.
Jei asmuo ar asmenys, slepiantys Satoshi Nakamoto vardą, nuspręstų parduoti bent dalį šio turto, toks sandoris visiškai sujauktų kriptovaliutų rinką. Kriptovaliutų prekybos platforma „Coinbase“ savo IPO paraiškoje Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) kaip rizikos veiksnį pažymėjo galimą S.Nakamoto tapatybės atskleidimą (ir šio asmens turimų bitkoinų judėjimą). Coinbase netgi nusiuntė paraiškos kopiją paskutiniu žinomu S.Nakamoto el. pašto adresu.
Pradžių pradžia
2008 m. rugpjūtį internete buvo tyliai užregistruotas domeno vardas bitcoin.org.
Bitkoinas atsirado, kai asmuo, ar asmenų grupė (iki šiol ši informacija nėra žinoma), slapyvardžiu Satoshi Nakamoto kriptografijos elektroninio pašto sąraše paskelbė savo garsiąją baltąją knygą, kurioje aprašė skaitmeninę valiutą, kuri leistų vykdyti saugius tarpusavio sandorius nedalyvaujant jokiam tarpininkui – vyriausybei, finansų sistemai ar įmonei.
Naujų bitkoinų atsiranda palaipsniui, naudojant vadinamąjį kasimą (angl. mining). Kasimo metu yra ne tik sukuriami nauji kriptovaliutos vienetai, bet ir palaikoma tinklo infrastruktūra, patvirtinami pervedimai iš vienos piniginės į kitą. Pagaminamų bitkoinų kiekis bet kuriuo laiko momentu proporcingas tam, kiek skaičiavimo išteklių konkretus kompiuteris paskyrė. Tiesa, pagal kūrėjų teisykles, bitkoinų rinkoje niekada negalės būti daugiau, nei 21 mln.
S.Nakamoto sukūrė savo kriptovaliutą siekdamas atimti valiutos kontrolę iš finansinio elito ir perduoti ją į paprastų žmonių rankas. 2009 m. sausio 9 d. S.Nakamoto išleido bitkoino programinės įrangos 0.1 versiją „SourceForge“ svetainėje, o pirmasis Bitkoino sandoris įvyko, kai S.Nakamoto nusiuntė 10 bitkoinų žinomam kūrėjui Halui Finney, kuris atsisiuntė bitkoinų programinę įrangą jos išleidimo dieną. Pirmasis komercinis sandoris įvyko 2010 m., kai programuotojas Laszlo Hanyeczas už 10 000 bitkoinų nusipirko sau dvi „Papa John's“ picas. Dabartinė bitkoino kaina svyruoja 30-40 tūkst. eurų tarpe, tad tai, neabejotinai, buvo labai brangios picos.
Pasitraukė staiga
Bitkoinas yra atvirojo kodo, t. y. jo dizainas yra viešas, o pati valiuta nepriklauso nė vienam asmeniui ir jo nekontroliuoja niekas kitas, todėl jame gali dalyvauti bet kas. Nors S.Nakamoto ir toliau kontroliavo bitkoino kūrimą, naudotojai ir kūrėjai rinkosi specialiuose forumuose, kad prisidėtų prie kodo ir dirbtų prie šio projekto.
Daugelis programuotojų ir kūrėjų tobulino bitkoino kodą, tačiau Gavinas Andresenas buvo vienas iš didžiausių entuziastų. Jis susisiekė su S.Nakamoto 2010 m. ir tapo įkūrėjo dešiniąja ranka.
iki 2010 m. vidurio S.Nakamoto toliau bendradarbiavo su kitais kūrėjais kuriant bitkoinų programinę įrangą, visus pirminio kodo pakeitimus atlikdamas pats. Tuomet S.Nakamoto netikėtai pasitraukė iš akiračio – jis perdavė šaltinio kodo saugyklos ir tinklo įspėjimo rakto kontrolę G.Andresenui, perdavė kelis susijusius domenus įvairiems žinomiems bitkoinų bendruomenės nariams ir nutraukė pripažintą dalyvavimą projekte, parašęs, kad turi kitų planų.
Per visą bitkoino istoriją pastangos atskleisti S.Nakamoto tapatybę (-es) nesiliovė. Kriptovaliutų forumuose sklaidė daugybė spekuliacinių teorijų, bet nei viena netapo tiesa.
Gyvas ar miręs?
2014 m. „Newsweek“ žurnalistas nurodė, kad bitkoino įkūrėjas yra 70-metis Dorianas Nakamoto, tyliai kalbantis Los Andželo gyventojas. Nors kaip įrodymas buvo nurodyta jo ilga ir garbinga karjera inžinerijos srityje, D.Nakamoto griežtai neigė bet kokį ryšį su kriptovaliuta. Kitą dieną po to, kai Dorianas Nakamoto paskelbė viešą pareiškimą, ilgai nematytas Satoshi Nakamoto pasirodė interneto forume. Prieš vėl dingdamas jis parašė „Aš nesu Dorianas Nakamoto“.
Įtarimai krito ir ant Nicko Szabo, slapto kriptovaliutų eksperto, kuris svariai prisidėjo prie bitkoino kūrimo. Lingvistikos tyrėjai analizavo Szabo ir kitų įtariamų Satoshių raštus. Lingvistai teigė, kad tarp Szabo ir Satoshi Nakamoto raštų esama neabejotinų panašumų. Laikraštis „The New York Times“ netgi prikišo Szabo kaip šešėlinį S.Nakamoto, tačiau Szabo atkakliai neigė šiuos teiginius.
Viena iš populiariausių spekuliacijos teorijų siūlo labai paprastą išvadą – tie, kas slepiasi po slapyvardžiu, yra mirę. Kadangi jokių įrodymų nėra, ši teorija tampa lygiaverčia visoms kitoms.
Rezultatas – Satoshi Nakamoto lieka anonimas, mitinė būtybė, turinti epinio dydžio bitkoinų slėptuvę. Tiesa, jis turi rimtų paskatų išlikti anonimu – turint 60 mlrd. dolerių vertės turtą, asmeninis saugumas yra labai svarbus rūpestis, o anonimiškumas užtikrina apsisaugojimą nuo teisėtvarkos sistemos.
Neabejotina, kad pastangos atskleisti Satoshi Nakamoto tapatybę bus tęsiamos. Jo keliama grėsmė kriptovaliutų rinkai yra pernelyg didelė, o su jo tapatybe susijusi paslaptis pernelyg įtikinama. Pasaulyje, kuriame anonimiškumo siekti vis sunkiau, Satoshi Nakamoto pavyko neįsivaizduojamai sėkmingai išsaugoti savo paslaptis.