Šie ekspertai – Merilando universiteto verslo profesorius Brentas Goldfarbas ir Masačusetso technologijų instituto (MIT) istorikas Williamas Deringeris. Abu jie atliko savus tyrimus apie burbulų istoriją bei ekonomiką.
Abu akademinio pasaulio atstovai matė aiškias lygiagretes tarp ankstesnių burbulų ir dabartinio bitkoinų išpopuliarėjimo. Anot jų, burbulų priežastis būna arba naujos technologijos (kaip geležinkeliai XIX a. viduryje Didžiojoje Britanijoje ar praėjusio amžiaus pabaigoje įsigalėjęs internetas), arba finansinės inovacijos (kaip finansinė inžinerija, dėl kurios kilo 2008 m. krizė). Akivaizdu, kad bitkoinai yra ir technologinė, ir finansinė inovacija.
„Istoriškai daugybė burbulų yra susiję su kažkokiomis naujomis finansinėmis technologijomis, kurių efekto žmonės negali tiksliai prognozuoti. Šios finansinės inovacijos kuria entuziazmą tokiu greičiu, kad žmonės tiesiog nesugeba įvertinti visų pasekmių“, – aiškino W.Deringeris.
Nė vienas iš mokslininkų nesiryžo tiksliai prognozuoti, kada baigsis dabartinis bitkoinų kopimas į vis naujas kurso aukštumas, tačiau B.Goldfarbas tvirtina, kad jau dabar matomi visi ženklai, būdingi netrukus įvyksiančiam burbulo sprogimui. Anot jo, prieš sprogstant burbului stebimi stiprūs nestabilumai ir milžiniškas visuomenės susižavėjimas.
B.Goldfarbas tikisi, kad ateinančiais mėnesiais išvysime daug istorijų apie žmones, kurie per bitkoinus pasakiškai praturtėjo. O tai savo ruožtu patrauks vis daugiau investicinio pasaulio naujokėlių, norinčių pasipildyti savo kišenes. O tuomet kokie nors įvykiai sukels paniką, dėl kurios prasidės visos rinkos griūtis.
„Vertės neapibrėžtumas dažnai yra viena iš didžiausių burbulų problemų“, – sakė W.Deringeris. Skirtingai nei įmonių akcijos ar valstybinės obligacijos, bitkoinai investuotojams neneša jokių palūkanų ar dividendų, todėl labai sunku apskaičiuoti, kiek turėtų būti verti šie virtualūs pinigai. „Sunku net apibrėžti kokie yra fundamentalūs bitkoinų rodikliai“, – sakė istorikas.
Dėl neapibrėžtumo per pastaruosius penkerius metus bitkoinų kaina išaugo 1000 kartų. Tačiau lygiai dėl to paties neapibrėžtumo ši valiuta didina rinkos griūties tikimybę, jeigu tik investuotojai prarastų pasitikėjimą.
Bitkoinų ir tulpių panašumas
Bet kuris straipsnis apie bitkoinus neišvengiamai komentaruose sulaukia palyginimų su tulpių svogūnėliais – tai buvo vienas iš pirmųjų, didžiausių ir garsiausių ekonomikos burbulų. XVII a. pirmoje pusėje tulpės buvo didelė naujovė Europoje – jos buvo ką tik atgabentos iš Artimųjų Rytų. Staigiai augo egzotiškų spalvų ir raštų tulpių paklausa. Per 1636–1637 m. žiemą paklausa tapo tokia nevaldoma, kad spekuliantai svogūnėlius parduodavo net 20 kartų brangiau nei nusipirkdavo, tačiau vasarį, burbului sprogus, rinka grįžo į įprastines vėžes.
Tačiau, anot B.Goldfarbo, anuomet visos kainos buvo „popierinės“, visi sandoriai vykdavo kavinėse – pirkėjai tarsi aukcione siūlydavo savo kainas už ateities gėles, tačiau didžioji dalis jų taip ir nesužydėjo.
Ir W.Deringeris, ir B.Golfarbas taip pat įžvelgė lygiagretes tarp bitkoinų bei tulpių svogūnėlių beprotybės.
„Tulpių burbulas buvo technologinis burbulas. Anų laikų žmonės kryžmindavo sėklas, tačiau niekada nebuvo užtikrinti, kokios spalvos bus tulpės iki jų sužydėjimo. Tas neužtikrintumas tam tikroms tulpėms sukūrė paslapties šydą ir potencialą, kurie tapo vertės auginimo varikliu“, – sakė B.Goldfarbas.
W.Deringeris sako, kad abiem atvejais „daikto vertė yra susijusi ne tik su ekonominės grąžos apskaičiavimu, bet ir su jo šaunumu bei estetika“. Bitkoinų turėjimas yra tarsi pareiškimas apie tai, koks žmogus esate ir ką vertinate, lygiai kaip egzotiškų tulpių turėjimas padėjo išsiskirti XVII a. Olandijos visuomenėje.
„Dalyvavimas rinkoje yra savotiškas išskirtinumo ženklas. Bitkoinų turėjimas yra pareiškimas apie tai, kokias technologijas vertinate. Netgi bitkoino įsigijimas savaime – jau nekalbant apie jų kasimą – reikalauja šiokių tokių žinių“, – sakė W.Deringeris.
Kodėl bitkoinus taip sunku įvertinti?
Ir bitkoinų burbulas, ir tulpių burbulas yra šiek tiek neįprasti, nes nesitikima, kad turtas, kuriuo prekiaujama sukurs kokią nors vertę ar pelną turėtojui. Kai kas nors įsigyja technologinių bendrovių akcijų, jie tikisi, kad įmonė kada nors taps pelninga ir pradės mokėti dividendus. Tą patį galima sakyti ir apie XIX a. geležinkelių kompanijų akcijas, radijo bei aviacijos įmonių akcijas, kurios prisidėjo prie praėjusio amžiaus trečio dešimtmečio akcijų rinkos burbulo.
Visose šiose kompanijose akcijų kainos augo ankstyvaisiais metais „iki pelno“, kai buvo stiprinamos technologijos ir investuotojai svaiginosi mintimis apie milžiniškus ateities pelnus. Tačiau kai tos įmonės iš jau sukurtų technologijų pradėdavo iš tiesų gauti pajamas ir pelną, investuotojai rezultatais dažnai nusivildavo.
Su bitkoinais viskas kitaip. Bitkoinų pirkėjai žino, kad negaus jokių palūkanų ir dividendų ar jokios kitokios naudos iš šių virtualių pinigų turėjimo. Tai yra tarsi technologijų įmonių, kurios amžinai bus nesubrendusios iki pelno, akcijos. Dėl to tampa nebeaišku, kokios priežastys turėtų paskatinti investuotojų išsilakstymą.
B.Goldfarbas bitkoinus lygina su „dirbtinio retumo“ prekėmis – tokiomis, kaip meno kūriniai. „Jie bus vertingi tol, kol žmonės manys, kad jie vertingi“, – sakė ekonomistas.
Bet egzistuoja ir kita argumentavimo linija. Taip, tiesa, kad bitkoinai dividendų neneša, tačiau jų vertė gali dar stipriai augti, jeigu tik daugiau žmonių pradės naudotis bitkoinų tinklu. Bendras šios virtualios valiutos kiekis niekada nebus didesnis nei 21 milijonas vienetų. Tad jeigu didesnis skaičius žmonių norės vykdyti atsiskaitymus bitkoinais, šių pinigų vertė turės augti ar bent jau laikytis itin aukštame lygyje, kad būtų patenkinti didesnio žmonių skaičiaus poreikiai.
Dar vienas, kiek keistesnis argumentas – tikimybė, jog bitkoinai įsitvirtins kaip skaitmeninė aukso versija. Aukso vertė taip pat nepaklūsta įprastinės rinkos analizės prognozėms. Auksas nemoka dividendų ir tik maždaug pusė visų pasaulinių aukso atsargų yra sunaudojama juvelyrikoje ar pramonėje.
Didžiulė dalis aukso yra saugoma storasienėse saugyklose arba tiesiog „kojinėje“, tarsi ilgalaikė vertės išlaikymo priemonė, atspari infliacijai ir pasauliniams neramumams. O spekuliacinis prekiavimas auksu smarkiai paveikia aukso kainą. Jeigu daugiau žmonių tikėtų, kad auksas yra gera investicija, tai pats tikėjimas taptų kūnu ir aukso vertė augtų.
Kažkas panašaus gali nutikti ir su bitkoinais. Jau dabar egzistuoja didžiulė bitkoinų turėtojų subkultūra – jie didžiuojasi, kad yra ilgalaikiai investuotojai į bitkoinus, ir nelabai domisi trumpalaikiais kurso svyravimais. Šių turėtojų ideologija ir tikėjimas gali tapti bitkoinų kainos augimo priežastimi: kuo daugiau žmonių tiki, kad bitkoinai yra geras ilgalaikio vertės saugojimo būdas, tuo geresnis ilgalaikio vertės saugojimo būdas tai ir bus.
