Šiek tiek pamąstymų
Pradžiai – kilo sunkumų savo galvoje surasti tinkamą vietą šiam įrenginiui, jo priskyrimui kažkokiai kategorijai. Išmanusis laikrodis? Išmanioji apyrankė? Na, formaliai – taip. Tinka bet kuris iš tų apibūdinimų.
Bet išmaniųjų laikrodžių rinka yra tokia prisotinta ir konkurencinga, kad „Fitbit“ gaminio laikrodžiams priskirti jau nesinori – „išmanusis laikrodis“ asocijuojasi arba su dideliu, ryškiu, spalvotu ekranu ir solidžiu funkcionalumu, arba su tokiu pačiu dideliu nespalvotu ekranu ir fantastišku funkcionalumu (kuomet kalba eina apie kai kuriuos „elitinius“ išmaniuosius sportininkų laikrodžius). Tuo tarpu „Charge 4“ nei spalvotu ekranu, nei kažkokiu fantastiniu funkcionalumu pasigirti negali. Na, gudrybių turi – apie jas vėliau – bet tikrai nėra kažkoks „nešlifuotas deimantas“.
Kalbant apie išmaniąsias apyrankes – fizinė bandymams gauto įrenginio išvaizda tą kategoriją atitinka labiau. Funkcionalumas panašus. Bet konkurentai iš Kinijos panašią išvaizdą ir daugelyje vietų sutampantį funkcionalumą gali pasiūlyti už kokius penkis kartus mažesnę kainą. Todėl norom nenorom tenka užduoti sau klausimą: o tai kodėl turėčiau mokėti tokius pinigus už „Fitbit“? Arba kelti kitą klausimą – kodėl „Charge 4“ geriau už kokį gerokai senesnį „Fitbit Verso“?
Na gerai, priežasčių mokėti pinigus yra. Visų pirma – už vardą. Suprantu, kad tai nėra priimtina kiekvienam, bet „Fitbit“ reputacija yra kur kas geresnė nei kokio nors pirmą kartą girdimo gamintojo, kuriam svarbiausia yra ne suteikti paslaugas, o paimti pinigus. Į „mokėjimo už vardą“ sąvoką galima įtraukti ir rūpinimąsi savo produktų kokybe, vartotojų pasitenkinimu, ir žinojimą, kad apyrankei sugedus tas gamintojas niekur nedings ir apyrankę pataisys arba pakeis, ir kai kuriuos kitus dalykus.
Antra – papildomų paslaugų ir kai kurių nedažnai sutinkamų, bet naudingų funkcijų spektras ir kokybė. Na pripažinkite, tikrai ne kiekvienas išmanusis laikrodis (juo labiau – perkamas ne dėl funkcionalumo, o dėl išvaizdos ir kainos) gali pasiūlyti tokius dalykus, kaip judėjimo maršruto sekimą be laikrodžio ar mokėjimo kortelės perkėlimą į laikrodį.
Trečia – jei jau kažką sportuojate, tarkime, bėgiojate ar minate pedalus – šiame amžiuje veikiausiai norėsite savo pasiekimais pasidalinti ir su draugais, o tam pageidautina integracija su „Strava“ socialiniu tinklu. O integracija tarp „Fitbit“ ir „Strava“ yra labai glaudi, todėl „socialiems sportininkams“ labai naudinga.
Na gerai, užteks filosofijos apie produktą. Pereikime prie realių, apčiuopiamų dalykų.
Išvaizda ir sąsaja
„Fitbit 4 Charge“ yra juodas, stačiakampis gaminys su nespalvotu ekranu ir polimerine apyranke (pakuotėje – dvi apyrankės, pagal išvaizdą galima rinktis kuri patinka labiau). Dydis toks, kad ir nepradings ant didesnio riešo, ir tiks ant mažesnio.
Nespalvotas, ne pačios didžiausios raiškos ekranas yra savotiškas kompromisas: išvaizda gal ir ne ta, kuria galima didžiuotis, bet už tai baterija laiko pakankamai ilgai, per daug neapsunkinant ir neišdidinant laikrodžio. „Pakankamai ilgai“ šiuo atveju yra iki savaitės. Čia vėl būtų galima leistis į filosofijas ir ginčus – „o spalvoti laikrodžiai tai atlaiko ir dvi savaites“, „o kitos nespalvotos apyrankės ir mėnesiais išbūna be įkrovimo“, ir panašiai – bet nesileisime. Nes tai nėra vien pulso matuoklis su laikrodžiu ir ekranu.
Valdymo sąsaja ganėtinai paprasta: svarbu yra braukymo pirštu per ekraną kryptys ir vienas vienintelis mygtukas (grįžimui į ankstesnį ekraną). Deja, „paprasta“ sąsaja šiuo atveju nebūtinai reiškia „intuityvi“ – net ir po poros savaičių naudojimo teko gana ilgai braukyti ekraną kad surasčiau funkciją, kurią galima buvo pasiekti dviem lietimais.
Kaip ir daugeliui kitų išmaniųjų įrenginių, labai svarbi yra laikrodžio jungtis su telefonu. O telefone „Fitbit“ pasiūlys tikriausiai daugiau nei dauguma kitų išmaniųjų laikrodžių gamintojų. Fizinio aktyvumo statistika ir analizė – savaime suprantami dalykai. Bet štai treniruočių programos, kurios yra netgi personalizuotos iki tam tikro lygio (ne, asmeninio trenerio negausite, bet prisitaikyti treniruotes prie savęs tikrai galima) ir papildomai motyvuojančios dirbti yra vienos iš geriausių, kokias yra tekę matyti. Tai yra viena iš tų priežasčių už „Fitbit“ mokėti daugiau (ir dar papildomai mokėti už treniruočių programų „Fitbit Coach“ prenumeratą).
Geros ir nelabai geros vibracijos
Žinoma, „Charge 4“ stengiasi užtikrinti, kad darbo iš namų sąlygomis nesėdėtumėte susikūprinę prie ekrano kiaurą dieną, todėl galite nusistatyti, kad apyrankė suvibruotų primindama, kad laikas pakelti pasturgalį ir pasilankstyti (na, ar bent jau atlikti kelionę iki šaldytuvo). Taip pat vibracijomis apyrankė „motyvuoja“, pasveikindama su įvairiais pasiekimais.
Bet čia yra tam tikrų erzinančių niuansų. Atrodo, smagu girdėti pagyras už „fizinius pasiekimus“ – fizinio aktyvumo minutes, tam tikrą širdies ritmo lygį ir panašiai – bet su šiuo „Fitbit“ gaminiu taip buvo ne visuomet. Pagyrimai, pasveikinimai ir motyvacijos už pasiekimus, kiek teko būti su šia apyranke, buvo padriki, ne laiku ir ne į temą. Intensyviai lakstai paskui kamuolį futbolo aikštėje? Apyrankė tyli. Praėjo keliolika minučių po lakstymo, o tu guli sau pievoje ir gurkšnoji kokį nors gėrimėlį? Bzzzzt, sveikiname, kad esate tokie fiziškai aktyvūs. Galima suprasti kaip skatinimą ir toliau gulėti ant pievos ir gurkšnoti. Ir tai praktiškai visą naudojimo laiką buvo vienas labiausiai erzinančių dalykų – motyvaciniai pranešimai ne laiku ir ne vietoje.
Vienas labiausiai erzinančių – tai dar nereiškia, kad labiausiai. Ir tikrai nereiškia, kad vienintelis. Kur kas labiau erzino (ir netgi siutino) „Charge 4“ maršruto stebėjimo funkcija. Taip, gamintojas žada, kad pati apyrankė turi GPS siųstuvą, todėl norėdami pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu laikrodį galėsite palikti namie. Puiku? Ne visai. Štai jums scenarijus: tam, kad nereikėtų nulipinėti nuo dviračio, įsijungiau mynimo pratimo režimą dar namie, išbėgau į lauką, sėdau ir nudūmiau miškais ir kloniais. Po 20 minučių stabtelėjau, žvilgt į laikrodį, o jis, žiūrėdamas į mane savo nekaltu nespalvotu ekranėliu pranešė: „Soriukas, bet GPS signalo nėra, tai ten tos tavo 20 minučių į maršrutą neįsiskaičiuos. Ai, o jei nori įjungti GPS, tai reikės nutraukti šitą treniruotę ir pradėti naują“. Ir taip nutiko tikrai ne vieną kartą.
Todėl kyla labai pagrįstas klausimas „Fitbit“ inžinieriams: ar tikrai nebuvo galima šios sistemos suprogramuoti taip, kad po pirmo nevykusio bandymo susisiekti su GPS palydovu tas bandymas būtų kartojamas dar kartą, negadinant treniruotės įrašymo proceso? Arba gal reikėtų kaip nors per ausines, kurios kartu su apyranke prijungtos prie to paties telefono (ne apyrankės ekrane!) pranešti, kad prarastas GPS signalas? Bėgikams gal ir ne problema kilstelėti ranką ir pamatyti, kad jų maršrutas žemėlapyje nefiksuojamas. Bet dviračiu dardant nuo kalno ir įsikibus į rankenas ragais, nagais ir kanopomis žiūrėjimas į riešą tikrai nėra prioritetų sąraše.
Ir dar viena rimta pastaba: 7 dienų akumuliatoriaus darbo trukmė atšaukiama jeigu ketinate bėgioti su įjungtu GPS imtuvu, todėl, jei ketinate sportuoti lauke, palikę telefoną – įsikraukite „Charge 4“ prieš pat sportavimą. Nes su GPS akumuliatoriaus darbo laikas yra skaičiuojamas valandomis (maratonui nubėgti gali ir užtekti, bet nebūtinai).
Kitos funkcijos
Yra ir dalykų, kuriuos „Fitbit Charge 4“ atlieka tikrai gerai. Tarkime, ilgalaikį naudotojo fizinio aktyvumo stebėjimą ir pažangos vertinimą – „Fitbit“ programėlė šiuo atžvilgiu yra tikrai aukštumoje.
Lygiai taip pat trumpalaikes ir ilgalaikes įžvalgas galima brėžti stebint naudotojo miegą. Arba kraujo prisotinimą deguonimi. Arba VO₂max rodiklį, kuris parodo, kiek deguonies sugeba įsisavinti jūsų organai (o šis rodiklis artimai koreliuoja su bendru treniruotumo lygiu). Tai yra turbūt svarbiausi duomenys, kuriuos būtina stebėti jeigu norite ne pasigirti draugams „Strava“ tinkle, kaip toli nubėgote, o iš tiesų užsitikrinti, kad hipertenzija ir kiti nepaliaujamai artėjančios senatvės požymiai laikytųsi nuo jūsų per šūvio atstumą.
Viena geriausių (ir tikrai nedažnai sutinkamų) funkcijų yra mokėjimo kortelės įkėlimas į laikrodį. Tiesa, čia susiduriama su šiokiais tokiais regioniniais apribojimais: Skandinaviški Lietuvoje dirbantys bankai dar nepribrendo iki laisvai suskaitmeninamų kortelių lygio – gal į telefoną kortelę ir leis perkelti, bet į laikrodį – nieku gyvu. Todėl teks pasikliauti savo sąskaita „Revolut“ banke (o ta su „Fitbit“ jau veikia puikiai).
Ir negalima pamiršti, kad šį laikrodį galima panaudoti „Spotify“ programėlės valdymui, kuomet telefonas yra šalia. Tiesa, ši funkcija realizuota keistokai. Galite muziką paleisti, prasukti ar atsukti dainą, galite netgi pakeisti garsą skleidžiantį įrenginį. Bet štai tuo metu, kai įjungtas sportavimo stebėjimo režimas – kaip tik tuo metu, kai maigyti telefoną būna nepatogiausiai – per laikrodį „Spotify“ valdyti negalėsite. Keista.
Išvados
Programinės įrangos kokybė, funkcijų gausa ir patikimumas sakytų, kad tai yra geras produktas už pakankamai neprastą kainą.
Kita vertus, pasižvalgius plačiau galima rasti ir gražesnių, ir pigesnių, ir mažiau galvos skausmo keliančių konkurentų gaminių.
Bet išmaniuosius įrenginius dažnai renkamės pagal labai konkretų galimybių rinkinį, ir jeigu koks nors pigesnis įrenginys neatitinka bent vieno būtinojo reikalavimo, jį vertėtų išbraukti iš „pirkimų konkurso“. O „Fitbit Charge 4“ galimybių rinkinys, nepaisant kai kurių trūkumų, su kuriais galima susigyventi, yra iš tiesų ganėtinai platus.
