Daug moksleivių į gilesnį santykį su fiziką įtraukusi, o vėliau – į plačiuosius mokslo vandenis palydėjusi mokytoja 15min papasakojo apie tai, kodėl fizikos mokslas įdomus ir aktualus kiekvienam.
Pasaulio pažinimas su seneliais
„Aš vaikystėje darželio nelankiau – tėvai ir seneliai mane auklėjo ir mokė pažinti pasaulį. Man pasisekė, nors dauguma jų aukštojo mokslo ir nebuvo ragavę, bet mano norą pažinti aplink vykstančius reiškinius sužadino puikiai. Dabar savo mokiniams aiškindama Doplerio efektą aš visuomet prisimenu savo senelį, nes būtent jis atkreipė mano dėmesį į šį reiškinį ir jį paaiškino, kai man buvo vos 5–6 metai“, – pasakojo mokytoja.
Suprasti akimirksniu: kas yra doplerio efektas?
- Doplerio efektas – tai bangos dažnio ir ilgio kitimas, kai klausytojas arba šaltinis juda vienas kito atžvilgiu.
- Doplerio efektą 1842 m. pirmą kartą aprašė austrų fizikas Christianas Doppleris. Šis reiškinys dažniausiai pastebimas garse. Kalbant paprastai, jeigu atstumas tarp klausytojo ir garso šaltinio mažėja, tai bangos frontai sutankėję – girdimas garsas yra aukštesnio dažnio negu šaltinio iš tikrųjų skleidžiamas garsas. Jei šis atstumas didėja, tai bangos frontai reti ir girdimas žemesnio dažnio garsas.
- Doplerio efektas pastebimas ir šviesos reiškiniuose, todėl kad šviesa irgi sklinda bangomis. Bangų sutankėjimas (garso bangų atveju suvokiamas kaip tono pakilimas) akiai atrodo spalvos pakitimu.
Fizikė prisiminė, kad vaikystėje artimieji nedrausdavo tyrinėti ir eksperimentuoti: „Niekas manęs nebaudė už išardytą laikrodį ar kitą prietaisą, nes visi suprato, kad aš jį išardžiau ne šiaip sau – man buvo įdomu, kaip jis veikia.“
Vėliau smalsumą ir žinių alkį patenkinti padėjo pedagogai – Kelmės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Kelmės Jono Graičiūno gimnazija) dirbę fizikos mokytojai Stasys Ditmanas ir Alfonsas Butkus.
„Tai buvo asmenybės. Abu mokytojai ragino mane gyvenimą sieti su fizika ir, galima sakyti, kad tai buvo vienas svarbiausių faktorių, pasirenkant studijų kryptį“, – neslėpė Kauno jėzuitų gimnazijoje fizikos mokytoja dirbanti pašnekovė.
Geriausios atostogos – su fizikos prieskoniu
Kam teko laimė mokytis pas R.Skorulskienę, ją apibūdina, kaip griežtą, teisingą, bet labiausiai – įkvepiančią mokytoją. Tai liudija ir įvairiausi apdovanojimai – tiek profesiniai, tiek moksleivių simpatijų.
Tačiau „gerąją žinią“ apie fiziką pedagogė skleidžia ne tik vaikams, bet ir kolegoms: aktyviai dalyvauja įvairiuose kursuose, seminaruose, nemažą dalį jų ir organizuoja. Ji neslepia, kad niekada neabejojo, jog fizika – jos gyvenimas.
„Nieko nėra geriau, kaip kasdien daryti tai, kas tau patinka, kalbėti apie tai, kas įdomu. Vaikus mokyti reikia savo darbais, o ne žodžiais: jie puikia skiria, kuomet suaugęs kalba iš širdies, o kada – tik todėl, kad taip reikia. Yra sakoma, kad pavojinga nejausti ribos tarp darbo ir poilsio, bet aš abejoju šiuo pasakymo pagrįstumu. Jei reikėtų sudaryti geriausių atostogų sąrašą, tai pirmas vietas užimtų atostogos su fizikos prieskoniu, pavyzdžiui, atostogos prie didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo ar prie Kanarų didžiojo teleskopo“, – prisipažino fizikos mokytoja.
Kas fizikoje jai pačiai įdomiausia? R.Skorulskienė ilgai negalvoja: tai klausimai, kurių atsakymų žmogus dar nežino.
„Šiuo metu gilinuosi į žvaigždžių populiacijų cheminę raidą Galaktikos kamuoliniuose spiečiuose. Tai yra mano mokslinio tyrimo tema. Bandau sulaužyti mitus apie žmogaus amžiaus ir galimybių ribas bei asmeniniu pavyzdžiu parodyti, kad mokytis ir siekti savo tikslų galima visą gyvenimą“, – pabrėžė pašnekovė.
Stebuklai kasdienybėje – irgi fizika
Fizikos mokslas be galo gyvas ir nuolat kintantis, o kiekvienas naujas atradimas, net ir mažiausias, yra reikšmingas.
„Fizika – tai pažinimo jūra. O vieno atradimo reikšmė pažinimo jūroje yra nykstamai maža, bet nelygi nuliui. Negalėčiau išskirti vieno konkretaus atradimo, nes kiekvienas atradimas, kad ir koks jis būtų mažytis, yra žingsnis didesnio atradimo link ir žingsnelis link pažinimo“, – sakė pedagogė. Tiesa, ji pabrėžė, kad nereikėtų painioti sąvokų: atradimas ir praktinis pritaikymas nėra tapatūs dalykai.
„Moksle yra sprendžiamos pažinimo problemos ir bandoma rasti atsakymus į klausimus „kaip?“, „kodėl?“, o praktinis pritaikymas – šalutinis produktas. Pavyzdžiui, CERN‘o mokslininkai, spręsdami Visatos evoliucijos klausimus, tikrai neturėjo tikslo sukurti internetą ar modernius vėžio gydymo būdus – tai buvo „šalutiniai produktai“, be kurių mes net nebeįsivaizduojame savo gyvenimo“, – kalbėjo fizikė.
Moksle yra sprendžiamos pažinimo problemos ir bandoma rasti atsakymus į klausimus „kaip?“, „kodėl?“, o praktinis pritaikymas – šalutinis produktas.
Koks fizikinis reiškinys ją pačią labiausiai nustebino ar pradžiugino? Anot pašnekovės, jai, kaip ir mažam smalsiam vaikui, įdomu viskas: fizikiniai reiškiniai lyg gyvenimo iliuzijų šou – vieniems tai neįdomu, kiti tiki mistika, o treti bando paaiškinti, kaip viskas vyksta.
„Aš galiu nusibelsti tūkstančius kilometrų tam, kad savo akimis pamatyčiau vos kelias minutes trunkantį Saulės užtemimą, visą naktį budėti lavos dykynėje tam, kad pamatyčiau Šiaurės pašvaistę ar keliauti per dykumą, ieškant miražo, bet nemažiau mane džiugina ir kasdieniniai reiškiniai, kurios galima stebėti tiesiog pro langą: vaivorykštė, debesys, žaibai, sidabriškieji debesys, halas ir daugelis kitų. Mylimiausias? Atrask stebuklą kasdienybėje: saulėtekis ir saulėlydis. Tai yra ir mėgstamiausi mano fotografijų siužetai“, – dar vieną savo pomėgį atskleidė mokytoja.
Nuo Aristotelio iki pasaulio pabaigos
Įvairūs mokslo renginiai neleidžia abejoti, jog fizika besidominčių moksleivių, o vėliau ir studentų Lietuvoje netrūksta. Nemaža dalis šią mokslo sritį pasirenka ir savo gyvenimo keliu ir į įvairius fizikos reiškinius gilinasi toliau. Paklausti, kodėl būtent fizika, ne vienas atsako, jog tai – ateities mokslas. Tuo neabejoja ir R.Skorulskienė.
„Argi gali kilti toks klausimas? Nors pirmasis fizikos „vadovėlis“, parašytas Aristotelio daugiau nei prieš 2300 metų, ir per tuos tūkstančius metų žmogaus žinios ir supratimas plėtėsi nepaliaujamai, tačiau tai yra tik pradžia. Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių – taip ir su fizika: kuo daugiau žinai – tuo daugiau klausimų kyla. Fizikos atradimai yra ne tik žmogaus buities ir darbo palengvinimas ar laisvalaikio veiklų paįvairinimas – tai yra suvokimas, iš kur ir kaip viskas atsirado, kaip kito iki šiol, kaip kis ateityje, kokiems dėsniams paklūsta. Na, nebent civilizacija pasuktų lengvesniu, bet pražūtingu keliu: grįžtų prie burtų, mistikos ir gyvenime vadovautųsi ne žiniomis ir faktais, o asmeninėmis nuomonėmis ir jausmais“, – įsitikinusi pašnekovė.
IPhO 2021 vyks Lietuvoje
Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja R.Skorulskienė yra viena iš tarptautinė fizikos olimpiados (angl. International Physics Olympiad – IPhO) valdybos komiteto narių. Šis tarptautinis renginys yra kasmetinis individualus fizikos konkursas, skirtas vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams. Olimpiada pradėta rengti suvokus, jog fizikos svarba auga visose mokslo ir technologijų kryptyse. Ja siekiama stiprinti jaunų asmenų švietimą fizikos srityje, palaikyti įvairių šalių fizikos švietimo specialistų tarpusavio kontaktą.
Pirmą kartą IPhO surengta Lenkijoje 1969 m. O šiemet – Lietuvoje: liepos 17–25 dienomis gyvai Vilniuje ir nuotoliniu formatu. Joje dalyvaus jaunieji fizikai daugiau nei iš 80 šalių.
Tai pirmas toks pasaulinės reikšmės fizikos srities renginys Lietuvoje. Olimpiadoje dalyvaus daugiau nei 400 mokinių, daugiau nei 200 komandų vadovų ir stebėtojų bei apie 220 lietuvių mokslininkų, savanorių ir organizatorių. Olimpiados metu viso pasaulio jaunieji fizikai spręs Lietuvos mokslininkų paruoštas teorines ir eksperimentines užduotis, gyvai, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, ar per nuotolinius renginius susipažins su Lietuva ir jos kultūra. Komandų vadovai olimpiados metu svarstys pateiktus uždavinius, vers juos į savo kalbas, dalyvaus Tarptautinės tarybos susirinkimuose. Tikimasi, jog ši tarptautinė olimpiada paskatins fizika labiau domėtis ir Lietuvos mokinius. Prieš renginį šalyje vyks daug su fizikos ir kitų gamtos mokslų populiarinimu susijusių renginių.
Daugiau apie IPhO 2021 informacijos rasite ČIA.
