Leidinio „National Geographic“ fotografas Paulas Nicklenas nufilmavo mirštantį lokį ir internete filmuką paskelbė gruodžio 5 dieną. Vaizdo įraše matoma, kaip iki odos ir kaulų išsekęs lokys svirduliuoja iki šiukšliadėžės ir joje bergždžiai ieško ko nors valgomo. O baigėsi įrašas tuo, kad lokys susmuko ant žemės pailsėti.
P.Nicklenas tvirtino, kad šį mirštančio lokio vaizdo įrašą jis nori išplatinti kaip klimato kaitos pasekmių iliustraciją.
„Kuomet mokslininkai sako, kad baltieji lokiai nyksta, aš noriu, kad paprasti žmonės suprastų, kaip tai iš tiesų atrodo. Lokiai gaišta nuo bado. Štai kaip atrodo badaujantis lokys“, – sakė fotografas.
Lediniai medžiotojai
Šiaurės lokiams būtina, kad žiemą jūras sukaustytų ledo danga – tuomet jie gali medžioti ruonius ir pripildyti savo skrandžius maistingos, riebios mėsos. Klimato kaitos poveikis Arkties regionui buvo ypač stiprus. Arkties ledynai didžiausią storį pasiekia žiemos pabaigoje – dažniausiai apie kovo mėnesį, o vasarą tirpsta ir ploniausi būna apie rugsėjį. Pastaraisiais metais jūros ledais užsitraukdavo vis vėliau ir nutirpdavo vis anksčiau, ledai sukausto vis mažesnius jūrų plotus. Kiekvieną kovą fiksuojami nauji ploniausio ledo rekordai tapo įprastu dalyku.
2016 m. kovą NASA mokslininkas Waltas Meieris teigė, kad Arktis nuo šio regiono stebėjimo pradžios neteko apie pusės savo ledo, vertinant kovo mėnesio duomenis, 2017 m. lapkritį vidutinis jūros ledo plotas buvo 9,46 mln. kv. kilometrų – tai yra trečias pagal mažumą ledynų plotas nuo 1979 metų.
Baltiesiems lokiams ledo nebuvimas reiškia, kad jie neturi kur medžioti. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija baltuosius lokius (lot. Ursus maritimus) pažymėjo kaip „pažeidžiamą“ rūšį – daugiausiai dėl medžioklės plotų mažėjimo. Jau dabar mokslininkams aiškėja, kad ledo netekimas reiškia, jog baltieji lokiai dėl maisto turi plaukti toliau, o plaukimas yra ypač rizikingas mažiems lokiukams. Be to, lokiai pėsčiomis ledu turi nukulniuoti didesnius atstumus, nes kartu su tirpsmu stiprėja ir ledo dreifavimas. Dar vienas tyrimas, atliktas pritaisant lokiams sekiklius, parodė, kad šiais laikais lokiai sausumoje praleidžia daugiau laiko, ant žemės nulipa anksčiau vasarą ir į ledynus iškeliauja veliau rudenį. Tai reiškia, kad jų ruonių medžioklės sezonas trumpėja.
Nors sausumoje lokiai taip pat maitinasi – papildo savo mitybą snieginių žąsų kiaušiniais, šiauriniais elniais ir kitokiais kalorijų šaltiniais – 2015 m. atliktas tyrimas, kurį publikavo „Frontiers in Ecology and the Environment“, parodė, kad šių kalorijų nepakanka – jos nekompensuoja to, ką gyvūnai sudegina bemedžiodami vasarą.
Ar jie visi tokie?
Be jokios abejonės, negalime žinoti, ar koks nors lokys nebadautų net jeigu nebūtų klimato kaitos, nežinome šio konkretaus lokio istorijos, todėl negalime sakyti, kad taip pat sublogę yra visi baltieji lokiai.
Dėl besitraukiančių ledynų baltieji lokiai vis labiau alksta, bet „negalime sakyti, kad kiekvienas individas badauja būtent dėl klimato kaitos“, – 2015 m., po to, kai internete paskido kitas emocingas filmas apie badaujantį baltąjį lokį, sakė organizacijos „Polar Bears International“ vyr. mokslininkas Stevenas Amstrupas. Taip yra dėl to, kad baltieji lokiai laukinėje gamtoje laikas nuo laiko neišvengiamai miršta badu. Šie pačioje mitybos grandinės viršūnėje esantys gyvūnai neturi natūralių priešų, kurie palengvintų jų kančias kai jie tampa per seni ar susižaloja ir nebegali medžioti, aiškino S.Amstrupas.
Kaip bebūtų, P.Nickleno vaizdo įrašas parodo, koks gyvenimas laukia lokių, kai aplinka kasmet tampa jiems vis mažiau palanki. Kaip jis pats prisipažino „National Geographic“, filmuojant šį vaizdą jam ašaros riedėjo skruostais.
Paklaustas, kodėl nepuolė padėti, kodėl nieko nedarė, jis atsakė, kad maitinti laukinius baltuosius lokius Kanadoje yra draudžiama įstatymų, o net jeigu draudžiama ir nebūtų, jis vargu ar būtų galėjęs jam padėti. „Juk nevaikštau su ginklu, užtaisytu migdančiomis strėlytėmis ar 200 kilogramų ruonienos“, – sakė jis.
