„Kalbėdami apie ateitį žmonės daro dvi klaidas. Pirma – jie galvoja, kad ateitis yra tai, kas nutinka tik kitiems žmonėms arba kitoms organizacijoms. Kita klaida – jie mano, kad ateitis yra tai, kas nutiks labai negreitai“, – ketvirtadienį skaitydamas pranešimą apie pasaulį pakeisiančias technologijas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuotoje konferencijoje „Futurity“ sakė J.Bellinis.
Kai šneku su jaunais žmonėmis Didžiojoje Britanijoje ir paklausiu, ką jie žino apie 3D spausdinimą, kuris pakeis pasaulį, jie manęs klausia, kas tai yra. Bet jaunimas puikiai žino, kas yra Shakespeare'as.
Ateities istoriku save vadinantis britas po pranešimo 15min.lt atsakė į klausimus apie žmonijai keliamus technologijų ir skaitmenizacijos iššūkius.
„Į technologijas žiūrima kaip į kokią magiją ar burtus. Kai šneku su jaunais žmonėmis Didžiojoje Britanijoje ir paklausiu, ką jie žino apie 3D spausdinimą, kuris pakeis pasaulį, jie manęs klausia, kas tai yra. Bet jaunimas puikiai žino, kas yra Shakespeare'as“, – aiškino J.Bellinis ir pridūrė, kad pasakoti apie technologijas vaikams turi būti pradėta dar mokyklose.
Pastaruoju metu daug garsių mokslininkų ir verslininkų, tarp kurių yra ir Billas Gatesas, Elonas Muskas ar fizikas Stephenas Hawkingas, perspėja apie dirbtinio intelekto sistemų keliamas grėsmes ir įspėja, kad žmonija jau dabar turi imtis veiksmų, kad dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, autonominės ginklų sistemos, mūsų nesunaikintų.
Tačiau J.Bellinis mano, kad tokios baimės yra perdėtos ir tai iliustruoja žmonijos požiūris į ankstesnius išradimus.
„Kai buvo išrastas automobilis, visi labai bijojo, prieš automobilį turėjo eiti žmogus su raudona vėliava, bet galiausiai sukūrėme vairavimo standartus ir įstatymus, kurie leido kontroliuoti automobilių valdymą“, – priminė J.Bellinis. Esą panašiai bus ir su robotais – atsiradus jiems sukursime ir juos kontroliuoti leisiančias taisykles.
J.Bellinis įsitikinęs, kad net ir patys pažangiausi ateities kompiuteriai – bent jau ne per artimiausią šimtmetį, – negalės visiškai pamėgdžioti žmonių – žmonės visuomet turės tik jiems būdingų bruožų, susijusių su emocijomis ar neracionalumu, taigi kompiuteriai negalės visiškai pakeisti žmonių.
Skaitydamas pranešimą J.Bellinis priminė ir apie pokyčius darbo rinkoje – vis daugiau ekspertų prognozuoja, kad ateityje daugiau darbo vietų užims robotai ir mašinos, žmonėms teks trauktis.
„Prisiminkite pokyčius geležinkelių pramonėje. Kai atsirado geležinkeliai, vienas svarbiausių žmonių traukinyje buvo stabdytojas. Kiekviename vagone buvo atskiri stabdžiai, o stabdyti reikėjo kiekvieną vagoną. Vėliau atsirado naujos technologijos ir stabdžiai buvo visame traukinyje, todėl ankstesnis darbas išnyko, – priminė J.Bellinis. – Traukiniuose taip pat buvo žmogus, kuris juos kūreno anglimi. Vėliau perėjome prie dyzelino, elektros ir šis darbas išnyko. Ir vėliau išnyks traukinio vairuotojo darbo vieta.“
Tačiau, pasak futurologo, svarbiausia tai, kad išnykusias darbo vietas pakeis kitos – reikės daug darbuotojų kuriant programinę įrangą, daiktų internetą, apdorojant didžiuosius duomenis (angl. big data) ir t.t.
J.Bellinis mano, kad technologijų nešamų pokyčių baimintis nederėtų, tačiau greitai žmonės ims priešintis skaitmeninei kultūrai: „Mes matysime pasipriešinimą prieš skaitmeninį gyvenimo būdą. Žmonės sakys: „Aš nenoriu būti barkodas, noriu būti žmogiškas.“ Žmonija norės kontroliuoti ir riboti tai, ką gali daryti mašinos. Kad taip nutiktų, mums reikės daugiau panašių skandalų kaip „Volkswagen“, bet tai tikrai įvyks.“
