N. Bergmanas per savo karjerą įsitikino, kad technologijų situacija nuolat keičiasi ir atsiranda naujų nišų produktams ar paslaugoms, kurios prieš keletą metų galėjo pasirodyti juokingos ar neįmanomos.
Ateityje bus daug potencialių technologijų sukurtų „bedugnių“, pavyzdžiui, genetikos, robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.
Šiandien jis siekia suprasti, kokia kryptimi mes einame ir ar esame pajėgūs suvaldyti technologijų bangą: „Labai optimistiškai žvelgiu į naujų technologijų teikiamas galimybes. Visgi tai sakydamas manau, kad turime nuspręsti, ko norime iš technologijų. Ateityje bus daug potencialių technologijų sukurtų „bedugnių“, pavyzdžiui, genetikos, robotikos ir dirbtinio intelekto srityje. Jeigu nediskutuosime apie iššūkius ir grėsmes ir nenuspręsime dėl plėtros modelio ir ribų, reikalai gali rimtai komplikuotis.“
Anot jo, šiandien ypač didelę grėsmę kelia duomenų saugumas. Kiekvienas iš mūsų kol kas dar turi teisę pasirinkti, kokią informaciją apie save skelbia ir kur ji bus naudojama. Visgi vis daugiau paslaugų tampa nemokamos, tačiau reikia išpildyti vieną sąlygą – pasidalinti asmens duomenimis. Dėl tokių tendencijų nesunku numatyti, kad netolimoje ateityje bus itin sunku išvengti priverstinio tapatybės atskleidimo.
Kalbėdamas apie technologijas, kurioms dabar yra skiriama ypač daug dėmesio, N. Bergmanas išskyrė finansų ir paslaugų sektorių, kuris vis labiau automatizuojamas ir atsisakoma tarpininkų.
„Šiuo metu itin suaktyvėjo finansų ir paslaugų sektoriai, kompiuterinių žaidimų industrija. Netolimoje ateityje mes taip pat tikriausiai pamatysime daug masiniam naudojimui skirtų programėlių, kurios bus paremtos, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu“, – teigia technologijų ekspertas.
N. Bergmanas mano, kad visuomenė galėtų, bet niekada nepasakys „ne“ technologijų tobulėjimui. „Smalsumas yra vienas iš svarbiausių žmogaus tobulėjimo variklių. Kita vertus, nenustebčiau, jei netolimoje ateityje kiltų atvirkštinė reakcija į perdėtą naujų prietaisų ir modernių technologijų vartojimą“, – sako jis.
Vilniaus inovacijų forume savo įžvalgomis dalinsis daugiau nei 40 pranešėjų. Tarp jų – „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas, Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) informacijos ir komunikacijos projektų viešajame sektoriuje direktorius Danilas Kerimi, didįjį hadronų greitintuvą valdančios organizacijos CERN tyrimų ir skaičiavimų direktorius Dr. Sergio Bertoluccis, kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios „Mars One“ vadovas Basas Lansdorpas ir daugelis kitų.
Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą rasite internete adresu www.innovationdrift.com.
Vilniaus inovacijų forumą organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Renginys finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
