17 komandų iš Lietuvos aukštųjų mokyklų ieškojo inovatyvių sprendimų didžiųjų šalies įmonių ir viešojo sektoriaus organizacijų: „Baltic Amadeus“, „Invega“, „Rubedo sistemos“, „Adform“, VUL Santariškių klinikos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, „Viešųjų pirkimų tarnyba“ ir kitų – iškeltiems iššūkiams įveikti. Iš visų idėjas siūliusių komandų-dalyvių sausio mėnesį buvo išrinktos keturios, pateikusios geriausias demo versijas, koncepcijas ar prototipus.
Klaidiems koridoriams – spalvingas žemėlapis
Per metus Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikos apsilanko daugiau nei 1 mln. ambulatorinių pacientų, dar apie 100 tūkst. pacientų gydoma stacionare; patirtį kaupia apie 600 medicinos studentų. Santariškių medicinos miestelyje yra dešimtys registratūrų, pastatų bei korpusų. Kokiu būdu greitai, neklaidžiojant ir neklausinėjant dirbančio personalo surasti reikiamą kabinetą, palatą ar registratūrą? Šį iššūkį priėmė komanda „Nesuk į kairę“, „Demola“ programoje pelniusi trečiąją vietą.
„Didžiausi sunkumai bandant įveikti iššūkį kilo dėl to, kad komandai trūko patirties. Laimei, mums paskirti vadovai padėjo sukurti apklausą, skirtą ligoninės lankytojams, ir surasti būrį žmonių, nė karto nesilankiusių Santariškių ligoninėje. Būtent šie žmonės padėjo aptikti problemines ligoninės vietas,“ – sakė komandos narys Dominykas Makštutis.
Studentai išsiaiškino, kad Santariškės turi 6 skirtingomis raidėmis žymimus korpusus, kurie jungiasi su poliklinika, tačiau pastarojoje nėra nuorodų nei į vieną iš jų. B korpuse – klaidingi kabinetų numeriai, kai kuriuose aukštuose stinga juos žyminčių kortelių, o koridoriais kartais galima nuklysti į skirtingus aukštus.
D.Makštučio komanda pasiūlė spręsti navigacines problemas sukurdami skirtingų spalvų linijomis sužymėtą žemėlapį, kuris būtų dalijamas visiems į Santariškių klinikas užsukantiems žmonėms. Vėliau, galbūt, atsirastų ir mobili programėlė.
Lietuviškas paveldas – ne tik mokslininkams
Virtualioje elektroninio paveldo sistemoje (VEPS) suskaitmeninta ir archyvuojama tūkstančiai meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių bei garso įrašų, pristatančių Lietuvos kultūros paveldą. Prieiga prie turtingo ir įvairaus skaitmeninto turinio yra laisva ir nemokama visiems besidomintiems, tačiau portale www.epaveldas.lt dažniausiai lankosi tik mokslininkai. Kaip išspręsti šią problemą, pasiūlė „Skait-o-menininkės“, už idėją pelniusios 400 Eur prizą.
„Visų pirma išsiskyrėme galimas kryptis, kuriomis galėtumėme judėti, ir pasirinkome „pramogų“ šaką, apimančią hobius, gyvenimo būdą, muziką. Sugalvojome apie 40 priemonių, kaip būtų galima pasiekti naujus vartotojus, atlikome tyrimą su tiksline grupe (18-24 m. jaunuoliais, nes šią amžiaus grupę geriausiai pažįstame). Po to analizavome tikslinės grupės elgseną internetinėje erdvėje ir atlikome antrą apklausą, padėjusią dar labiau išgryninti priemones, dalyvavome susitikimuose su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojomis, komunikacijos skyriumi. Tokiu būdu iš visų priemonių galiausiai teliko septynios, padėjusios renginyje užimti pirmąją vietą“, – pasakojo komandos narė Donata Vengalytė.
Galutinis sprendimas, kurį Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pasiūlė „Skait-o-menininkės“, siekdamos lietuvišką paveldą padaryti patraukliu – 7 efektyvių priemonių rinkinys. Viena jų – Eugenijos Paveldienės paskyra „Facebook“ socialiniame tinklalapyje.
Į komandų-laimėtojų būrį pateko „Konstrukto“ nariai, priėmę įmonės „Rubedo sistemos“ pateiktą iššūkį. Jie sukūrė roboto, kuris oro uoste vežiotų kelioninius lagaminus, modelį (lagaminams patiems pasiekus bagažo atidavimo punktą, mąžta eilės). Tarp nugalėtojų atsidūrė ir komanda „Level up“, sukūrusi koncepciją interaktyvios chemijos pamokos, kuri būtų skirta padėti vyresnių klasių moksleiviams išlaikyti chemijos valstybinį egzaminą. Komandos nariai iš turimų resursų sukūrė interaktyvios chemijos pamokos internetinės svetainės demonstracinę versiją.
Nuo idėjos iki realios naudos
„Demola“ vadinama aukštųjų technologijų programa jau nuo 2012 m. skatina studentus įgyti praktinių žinių technologijų verslo vystyme, o įmones – rasti netikėtų idėjų įsisenėjusioms problemoms spręsti. Viešosios įstaigos „Visorių informacinių technologijų parkas“ kuruojamos „Demola“ programos vykdytojo Edgaro Kriukonio teigimu, tokia praktika studentams yra reali galimybė padirbėti norimoje įmonėje arba organizacijoje, susipažinti su verslo kūrimo ypatumais ir, galbūt, įsidarbinti.
„Norėdami dalyvauti šioje iniciatyvoje studentai patys pasirenka tas įmones ir organizacijas bei iššūkius, prie kurių sprendimo norėtų prisidėti. Pasirinkęs 3 iššūkius prioritetų mažėjimo tvarka vėliau studentas dalyvauja įgyvendinant vieną iš jų. Sprendimo paieška yra komandinis darbas, o galutinio produkto – demo versijos ar koncepcijos – autorinės teisės priklauso studentams. Todėl, jei įmonė arba organizacija nori naudotis pasiūlytu sprendimu, turi šias teises įsigyti ir į idėją investuoti dvigubai daugiau laiko bei resursų“, – pasakojo E.Kriukonis.
14 savaičių trukusį komandinį darbą vainikavo renginys „Demola Vilnius“ Graduation day – Fall 2016“, sausio 19 d. vykęs Vilniuje. Renginio metu buvo pristatyti programoje dalyvavusių aukštųjų mokyklų studentų, vysčiusių įmonių ir organizatorių idėjas, rezultatai, įteikti apdovanojimai. Keturios geriausiai pasirodžiusios komandos buvo apdovanotos piniginiais prizais: 1 vieta pelnė 400 eurų, 2 vieta – 300 eurų, 3 ir 4 vietos – po 200 eurų. Komandas vertino penkių narių komisija iš aukštųjų technologijų verslo srities ir dviejų universitetų - Vilniaus universiteto ir Kauno technologijų universiteto.
Lietuvoje devintą sezoną vykusi „Demola“ programa sukurta pagal Suomijos inovacijų grupės „New Factory International“ modelį.
