O čiurkšlės kryptis parodo, kuria kryptimi sukasi pati juodoji skylė ir aplink ją esanti medžiaga.
Taigi astronomai, stebėdami daugybės galaktikų čiurkšles, gali nustatyti ir juodųjų skylių sukimosi kryptis.
Dabar viename erdvės regione, iš kurio šviesa mūsų link keliavo apie septynis milijardus metų, aptiktos 65 čiurkšlės, kurių kryptys beveik tiksliai sutampa tarpusavyje.
Galaktikos, iš kurių čiurkšlės sklinda, užima maždaug 20 megaparsekų skersmens sritį (palyginimui mus nuo artimiausios didelės galaktikos Andromedos skiria apie pusę megaparseko), taigi jos neturėtų būti fiziškai susijusios.
Gali būti, kad čiurkšlių krypčių vienodumas žymi pirmykščio medžiagos pasiskirstymo, iš kurio tos galaktikos vėliau susiformavo, vienodumą.
Tai nebūtų pirmas panašus atvejis, tačiau vis tiek netikėta aptikti tokio dydžio regione pasklidusias, atrodytų, kažkaip susijusias galaktikas.
