Tyrėjai palygino šiuo metu San Krištobalio saloje gyvenančių vėžlių genetinę medžiagą su kaulais ir kiautais, surinktais 1906 m., mokslininkai nustatė, kad jie skiriasi.
XX a. tyrinėtojai taip ir nepasiekė į šiaurės rytus nuo salos esančių žemumų, kur gyvūnai gyvena dabar, todėl beveik 8000 vėžlių yra nauja, mokslo dar nepaliesta rūšis, rašo „Science Alert“.
Organizacija „Galapagos Conservancy“ naujienlaiškyje teigė, kad C.chathamensis vėžlių rūšis, gyvenusi saloje, „beveik neabejotinai išnyko“. Jie taip pat teigia, kad iš tikrųjų saloje gyveno ne viena, o dvi skirtingos vėžlių rūšys – viena aukštumose, kita – žemumose.
Galapagų salos, esančios Ramiajame vandenyne už maždaug 1000 km nuo Ekvadoro krantų, yra saugoma laukinės gamtos teritorija, kurioje gyvena unikalios floros ir faunos rūšys.
Salyną išgarsino britų geologo ir gamtininko Čarlzo Darvino ten atlikti evoliucijos stebėjimai.
Pasak Galapagų nacionalinio parko, iš pradžių salose buvo 15 milžiniškų vėžlių rūšių, iš kurių trys išnyko prieš kelis šimtmečius.
Niukaslo universiteto, Jeilio universiteto, JAV nevyriausybinės organizacijos „Galapagų išsaugojimas“ ir kitų institucijų mokslininkų atliktas tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Heredity“.
