Tai patvirtino praėjusį spalį sutrikusi „Meta“ programėlių veikla – „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“. Ekspertas aiškina, kas lėmė šį didžiųjų žaidėjų veiklos sutrikimą ir kodėl tokie masiniai išsijungimai pavojingi vartotojams bei verslui.
Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas pranešime spaudai teigia, kad net ir trumpalaikiai svetainių išsijungimai kompanijoms pridaro nemažai žalos: krinta akcijų vertė, reputacija, prastėja vartotojų patirtis ir pasitenkinimas.
Sunkiausia diena „Facebook“ istorijoje
Praėjusių metų spalio 4-5 dienomis beveik 6 valandoms didžiojoje pasaulio dalyje nustojo veikti 2 populiariausi socialiniai tinklai – „Facebook“ ir „Instagram“ bei daugiausiai aktyvių vartotojų turinti susirašinėjimo aplikacija „WhatsApp“. Nors „Meta“ nuolat patiria su paslaugų teikimo kokybe susijusių krizių, panašaus masto problemos dar nebuvo pasitaikę. „Facebook“ ir „Instagram“ platformose vartotojai nebegalėjo nieko publikuoti ar stebėti kitų vartotojų turinio, o siunčiamos žinutės nepasiekdavo gavėjų.
Kuriam laikui vartotojams teko prisiminti bendravimą skambučiais, SMS žinutėmis ar pranešimais „Twitter“ platformoje. Kilus klausimams, kodėl viena didžiausių technologijų kompanijų tiesiog išsijungė, „Meta“ pateikė oficialų techninį atsakymą. Pasak jų, problema tapo maršrutizatorių, reguliuojančių informacijos srautus tarp atskirų kompanijos duomenų centrų, veiklos sutrikimai. Kitaip tariant, serveriai, kuriuose laikomi duomenys, kurį laiką negalėjo susikalbėti tarpusavyje.
Kas yra DNS ir BGS ir kodėl tai svarbu?
DNS – tai adresų sistema arba žymeklis, rodantis, kur interneto platybėse yra saugoma tam tikra informacija. BGS veikia lyg žemėlapis, paaiškinantis, kaip greičiausiai ją pasiekti. Mažesnės platformos naudojasi partnerių paslaugomis, o tai reiškia, kad jų DNS bei BGS infrastruktūra rūpinasi trečiosios šalys. Sutrikus daliai DNS ar BGS sistemų, informacijos srautus nukreipti galima alternatyviais keliais.
„Meta“ krizės atveju, problema ištiko būtent BGS, tačiau įmonės dydis labiausiai trukdė greičiau išspręsti problemą, kadangi ji kliaujasi visiškai sava infrastruktūra. Kai nulūždavo „Google“, „Spotify“, „Slack“ ar kokia kita didžiulė platforma, scenarijus būdavo labai panašus. Palyginti maža pirminė bėda virsdavo į didžiulį masinį veiklos sutrikimą.
Kuo pavojingi masiniai išsijungimai ir kaip jų išvengti?
Daugybei žmonių „Meta“ produktai yra tapę darbo įrankiais, o verslams tai vienas svarbiausių pardavimų kanalų. 6 valandas sustojo ne tik „Facebook“ ir „Instagram“ veikla, bet buvo paralyžiuotas ar bent apribotas daugybės įmonių darbas. Žinoma, tai sukėlė žmonių pasipiktinimą – vartotojų reakcija puikiai atsispindėjo akcijų biržoje, nes kitą pirmadienį po krizės „Meta“ akcijų vertė krito net 4,9 proc.
Kompanijos jau kurį laiką kuria planus, kaip išvengti tokio pobūdžio krizių, tačiau tai padaryti nėra taip paprasta. Norėdamos sumažinti išsijungimų tikimybę, technologijų kompanijos turi investuoti į brangius sprendimus, reikalaujančius sudėtingų kompleksinių technologijų, tačiau net ir taip negarantuojama apsauga nuo trumpų sutrikimų. Kitaip tariant, išsijungimai yra iš esmės neišvengiami, o investuoti būtina ne tik į jų prevenciją, bet ir į greitą reagavimą.
Kartais puslapiai išsijungia ne tik dėl gedimų – šiemet kovo 8 dieną vartotojai kurį laiką negalėjo pasiekti „Apple Store“ svetainės. Tačiau tai nutiko dėl kasmetinės „Apple“ tradicijos, kai vykstant naujų produktų pristatymui, kompanija išjungia svetainę, kad galėtų ją papildyti naujienomis.
