Mokslininkai tikina esantys nustebę, kad lietus Grenlandijoje iškrenta net ir ilgosios arktinės žiemos metu. Dėl to, anot jų, sparčiau tirpsta Grenlandijos ledo sluoksnis, „prilaikantis“ didžiulį kiekį užšalusio vandens. Šis ledo sluoksnis yra atidžiai stebimas mokslininkų, mat jei taip nutiktų ir jis ištirptų, jūros lygis pakiltų net septyniais metrais, o tai kelia didelę grėsmę pakrančių gyventojams visame pasaulyje.
Mokslininkai stebėjo palydovines nuotraukas, kurios atskleidė labiausiai tirpstančias ledyno sritis ir gautą informaciją lygino su duomenimis, surinktais iš automatizuotų oro stočių. Žurnale „Cryosphere“ publikuoti mokslininkų stebėjimai rodo, kad nors studijos laikotarpio pradžioje (1979 metais) per žiemą lietus iškrisdavo vos du kartus, iki 2012 metų šis skaičius padidėjo net iki 12-os kartų ir tai lemia vis spartėjantį ledynų tirpimą.
Kas nutinka, kai lyja?
„Mums buvo netikėta, kad Grenlandijoje lyja ir žiemą. Tiesa, kad iš Pietų ateina šilto oro masė, tačiau nemanėme, kad tai gali būtų siejama su lietaus padažnėjimu“, – sakė atlikto tyrimo vadovė dr. Marilena Oltmanns iš Vokietijos.
Jos tyrimo kolega Kolumbijos universiteto Niujorke profesorius Marco Tedesco tikina, kad lietaus padažnėjimas turi labai svarbų poveikį.
Net jei lietus ir iškrenta žiemą, o tada staigiai užšąla, dėl lietaus pasikeičia ledo paviršiaus charakteristika – ledas tampa lygesnis, tamsesnis ir kur kas lengviau tirpstantis atėjus vasarai. Kuo ledas tamsesnis, anot mokslininko, tuo daugiau šilumos jis „sugeria“ iš saulės, taigi – ir tirpsta kur kas greičiau.
Kodėl tai svarbu?
Nors Grenlandija yra labai nutolusi, didžiulė sala, esanti šiauriniame Atlanto vandenyno gale, ją padengęs didelis grynojo ledo tūris reiškia, kad šios salos likimas gali turėti pasaulinių pasekmių.
Ankstesniais laikais per vasarą aptirpusius ledynus „atstatydavo“ žiemos laikotarpiu iškritęs sniegas, tačiau mokslininkų stebėjimai parodė, kad per pastaruosius dešimtmečius Grenlandiją dengiantis ledo sluoksnis praranda didžiulį savo masės kiekį.
Nors kol kas tai sudaro tik palyginti nedidelę įtaką jūros lygio didėjimui (kur kas didesnę įtaką kelia klimato atšilimas ir vandenynų šiltėjimas), baiminamasi, kad klimatui dar labiau atšilus formuosis vis sraunesnės į vandenyną įsiliejančio vandens upės.
Šis atliktas tyrimas dar labiau padidino mokslininkų susirūpinimą, kad Grenlandija šyla dvigubai greičiau nei visa likusi planeta.
