„Beveik 30 metų dirbu gastroenterologe ir matau, kad anksčiau šia liga sirgdavo ir mažiau žmonių, ir simptomai jiems paūmėdavo sezoniškai – pavasarį ir rudenį, o dabar žmonės serga ir dažnai, ir jų serga daug“, – 15min patvirtina Vilniaus universiteto docentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Goda Sadauskaitė.
Ji pripažįsta kiekvieną dieną sutinkanti po kelis, o kartais ir po keliolika šios ligos paliestų pacientų.
„Ne tik mano pastebėjimais, o ir mokslinių straipsnių duomenimis, šios ligos didėjantys mastai siejami ir su procesuotu maistu. Mūsų virškinimo traktas nuo seno yra pripratęs prie natūralaus maisto. Ir jeigu tas maistas yra itin perdirbtas, jame yra rafinuoto cukraus, pridėta įvairiausių saldiklių, skonio stabilizatorių, arba pusfabrikačiai, kuriuose, be abejo, daugiau druskos ir įvairių konservantų, tam kad maisto galiojimas pailgėtų, jei tai yra šaldytas maistas, sveikatos požiūriu tai nėra geras pasirinkimas – jis provokuoja virškinamojo trakto problemas“, – perspėja gydytoja.
Bet kodėl net smarkiai kontroliuojant, ką dedame į burną, geriant vaistus, liga ir toliau kankina? Kaip tai susiję su mūsų psichologine būkle? Ir ar turėsime alternatyvą kai kuriuos gąsdinančiam skrandžio, stemplės ir dvylikapirštės žarnos ištyrimui – fibrogastroduodenoskopijai, kuri liaudiškai įvardijama kaip „žarnos rijimas“? Apie tai ir pasiteiravome ekspertės.
