„1911 m. devyni vamzdelio formos karoliai rasti Senovės Egipto kapavietėje, netoli el-Gerzeho kaimo, į pietus nuo Kairo, – dėsto tyrimo autorius, Londono universitetinio koledžo Archeologijos instituto profesorius Thilo Rehrenas. – Kapavietė datuojama maždaug 3200 m. pr. Kr.“
Kape, kuriame buvo palaidotas paauglys berniukas, geležies karoliai kartu su kitomis egzotiškomis medžiagomis (auksu ir brangakmeniais) buvo suverti į vieną kaklo vėrinį. Pirminiai karolių sudėties testai atskleidė, kad metale yra neįprastai daug nikelio. Tai byloja, kad papuošalas buvo pagamintas iš meteorito geležies.
„Šitie karoliai mokslininkams neįprastai ir keistai atrodė net ir prieš šimtą metų“, – sako T.Rehrenas.
Geležies karolius apšvitinę neutronų ir gama spinduliais, tyrėjai juose nustatė ir didelę kobalto, fosforo bei germanio koncentraciją; tokių elementų esama tik nežemiškos kilmės geležyje, kuri į mūsų planetą atskriejo meteoritų pavidalu.
„Tai išties nuostabu, nes mums pavyko karolių sudėtyje aptikti reikšmingų kobalto ir germanio kiekių, o tai įrodo, kad karolių geležis yra meteoritinės kilmės“, – aiškino archeologijos profesorius.
Rentgeno spindulių analizė atskleidė, kad vamzdelio formos karoliai, prieš juos susukant į tokį pavidalą, buvo nukaldinti į plonas metalo plokšteles.
„Meteoritinės kilmės geležis yra nepaprastai kieta medžiaga. Ji randama gurvuolių pavidalu, tačiau, nepaisant to, mes šiame papuošale juos matome karolių iš plono lakšto pavidalu, – atkreipia dėmesį T.Rehrenas. – Klausimas: kaip jie buvo pagaminti?“
Skirtingai nei minkštesnių ir lankstesnių metalų (aukso, vario) atveju, kieta geležis turėjo būti apdorota kalvystės amatą įvaldžiusio asmens. Tai reiškia, kad geležies gabaliukai turėjo būti pakartotinai kaitinami iki raudonumo ir kaldinami, jiems suteikiant tam tikrą formą.
„Tai kur kas įmantresnis, subtilesnis procesas. Maža to, mūsų žiniomis, kalvystė senovės Egipte atsirado ne prieš 5 tūkst., o tik prieš 3 tūkst. metų, – pažymi mokslininkas. – Taigi karoliai buvo pagaminti 2 tūkst. metų anksčiau nei Egipte išmokta kaldinti geležį.“
Tyrėjai mano, kad geležies meteorito fragmentai buvo įkaitinti ir iš jų nukaldintos plonos geležies plokštelės. Jos, dar karštos, buvo vyniojamos aplink medines lazdeles – taip buvo gaminami maždaug 2 cm ilgio vamzdelio formos karoliai. Kiti toje pačioje kapavietėje rasti akmenys apdirbti tradiciniais amatininkystės metodais.
„Šie artefaktai byloja, kad senovės egiptiečiai kalvystės amatą buvo įvaldę gerokai anksčiau nei buvo žinoma, – apibendrina T.Rehrenas. – Galbūt geležis buvo apdorojama ne taip dažnai, kaip Egipto Geležies epochoje, tačiau iki jos 2 tūkst. metų egiptiečiai kalvystės amato patirtį kaupė kaldami meteoritinės kilmės geležį.“
Tai – ne pirmi Senovės Egipto laikus menančiose kapavietėse rasti karoliai, kurie kildinami iš kosmoso. Šių metų gegužę Openo universiteto (JAV) ir Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai žurnale „Meteoritics and Planetary Science“ publikavo straipsnį apie dangiškąją kitų senovinių karolių kilmę.
Kosminės etimologijos artefaktų yra identifikavę ir kiti tyrėjai. Pernai vokiečių mokslininkai rado Budos statulėlę, kuri maždaug VIII–X a. buvo iškaldinta iš meteorito.
Geležinių, iš kosmoso kildinamų egiptietiškų karolių tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo „Journal of Archaeological Science“ rugpjūčio 19 d. numeryje.
