Anksčiau buvo manoma, kad „Y-chromosomos Adomas“ ir „mitochondrinė Ieva“ gyveno visiškai skirtingais laikotarpiais. Tačiau naujausias tyrimas, kuriame dalyvavo 69 asmenys iš įvairių pasaulio valstybių, atskleidė, kad „Y-chromosomos Adomas“ Žemės paviršiumi vaikščiojo maždaug prieš 120–156 tūkst. metų – gerokai anksčiau, nei buvo manoma iki šiol (50–115 tūkst. metų).
Tai gerokai padidina galimybę, kad jis vis tik galėjo susitikti šiuolaikinės moters pramotę, kuri, kaip byloja tyrimo rezultatai, Žemėje gyveno maždaug prieš 99–148 tūkst. metų. Tačiau, anot mokslininkų, visiškai neįmanoma, kad jie abu būtų dabartinių žmonių amžininkai.
„Ankstesnių tyrimų rezultatai bylojo, kad šiuolaikinių vyrų protėvis gyveno gerokai vėliau už šiuolaikinių moterų pramotę, – aiškina Stenfordo universiteto (Kalifornija, JAV) genetikos profesorius Carlosas Bustamantesas. – Tačiau mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad „lango“ tarp Adomo ir Ievos epochų nėra.“
„Mitochondrinė Ieva“ ir „Y-chromosomos Adomas“ yra du kadaise egzistavę individai, kurių genomo dalį turi dauguma šiandien planetoje gyvenančių žmonių. Tačiau daugelį šių Adomo ir Ievos gyvenimo aspektų, įskaitant ir laikotarpį, kai jie gyveno, gaubia nežinomybė.
„Mitochondrinė Ieva“ ir „Y-chromosomos Adomas“ yra du kadaise egzistavę individai, kurių genomo dalį turi dauguma šiandien planetoje gyvenančių žmonių.
Tyrėjai palygino 9 skirtingų vietovių (pvz., Namibija, Kongo Demokratinė Respublika, Gabonas, Alžyras, Pakistanas, Kambodža, Sibiras, Meksika) Y-chromosomos variacijas. Nepaisant šiems protėviams suteiktų simbolinių vardų, jie gyveno tokiu metu, kai Žemėje buvo ne vieni – planetoje buvo ir daugiau vyrų bei moterų.
Tiesiog smarkiai pasisekė jų Y-chromosomai ir mitochondriniam genomui – jie neišnyko tūkstančius metų ir egzistuoja daugelio iš mūsų organizmuose. Tyrėjai moderniausiais ir galingiausiais mikroskopais identifikavo apie 11 tūkst. mutacijų. Tai leido mokslininkams preciziškiau nei kada nors iki šiol nustatyti genetinius sąryšius ir laiko linijas. Tyrimo metu iš kiekvieno tyrime dalyvavusio individo buvo gauti 10 mln. nukleotidų rezultatai. Nukleotidai – biomolekulės, iš kurių sudaryti Y-chromosomą sudarantys struktūriniai vienetai.
Tada buvo nustatytas metinis mutacijų koeficientas: sugretinant gautus duomenis su žinomu įvykiu – Amerikos žemynų apgyvendinimu maždaug prieš 15 tūkst. metų.
Tyrėjai pakartojo tyrimo analizės procedūras su tyrime dalyvavusių asmenų mitochondrijų DNR – taip buvo gautas ne tik Adomo, bet ir Ievos genealoginis medis. Paaiškėjo, kad vis dėlto ir Adomas, ir Ieva gyveno maždaug tuo pat laikmečiu.
„Dabar datas nustatyti galime labai tiksliai, – tvirtina K.Bustamantesas. – Radome vienintelį variantą, kuris rodo, kaip trys skirtingos linijos išsišakojo iš vienos prieš maždaug 48 tūkst. metų su vos kelių šimtų metų paklaida. Tikslumas tiesiog pavydėtinas.“
Genetinis medis, publikuotas žurnale „Science“, demonstruoja neįtikėtinas dabartinių afrikiečių genetinės įvairovės gelmes. Tačiau taip pat įmanoma, kad šis medis reprezentuoja laikotarpį, kai buvo pratęsta tik keletas genetinių linijų, o daugelis kitų genetinių linijų sunyko dėl kažkokių išorinių priežasčių, kurios dar nėra identifikuotos.
„Didžiąja dalimi tai yra atsitiktiniai procesai, – pažymi minėto genetikos profesoriaus auklėtinis Davidas Poznikas. – Kai kurios genetinės linijos sunyksta, kai kurios sėkmingai išlieka. Tačiau visai įmanoma, kad būta tokių žmonijos demografinės istorijos elementų, kurie iš anksto nulėmė tų genetinių linijų susiliejimą tam tikroje epochoje.“
