Atrodo natūralu, kad kūnas per laiką nusidėvi, nes senėjimas yra įtrauktas į mūsų ląsteles ir DNR. Kad ir kokias grožio ar sveikatingumo procedūras taikytume, tokia lemtis neišvengiamai laukia kiekvieno iš mūsų. Tačiau ar ilgai taip bus?
Viduramžiais vidutinė žmonių gyvenimo trukmė buvo dvigubai mažesnė, lyginant su XXI amžiumi. Prie tokio reikšmingo pokyčio prisidėjo ne tik žymus gyvenimo kokybės pagerėjimas, antibiotikų atsiradimas, bet ir gilesnis mokslo pasaulio suvokimas apie senėjimo procesus.
„Dėl evoliucijos, natūralios aplinkos mūsų sveikata tokia gera, kokia tik galėjo būti iki maždaug 40 metų, nes tiek metų žmonės gyvendavo anksčiau. Bet dabar mes gyvename daugiau nei 80 metų, taigi, natūralioji atranka niekada neturėjo galimybės suteikti sveikatos 70 metų senoliui, nes praeityje tokio niekada nematė“, – teigė į Vilniaus universiteto gyvybės mokslų konferenciją „The COINS 2023“ atvykusi profesorė Linda Partridge.
Mokslininkė senėjimo procesus tyrinėja jau daugiau nei pusę amžiaus, o greta Makso Plancko biologijos ir senėjimo institutą įsteigusios direktorės titulo puikuojasi apdovanojimai iš žymiausių pasaulio universitetų.
15min tyrėja papasakojo, kokios su amžiumi siejamos ligos kelia didžiausius iššūkius, kokia yra ilgo gyvenimo paslaptis ir ar galima teigti, jog ateityje žmonės gyvens amžinai.
– Papasakokite plačiau apie savo mokslinę veiklą – kokius tyrimus, susijusius su senėjimo procesais, vykdote?
– Mano pagrindinis interesas yra sveikatos gerinimas senėjimo laikotarpiu.
