Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su konkurso nugalėtojų „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos nariais: VU TSPMI politikos mokslų studente Ugne Kasperavičiūte ir paskutinio kurso medicinos studentu Gabrieliumi Jakučiu bei Lietuvos biochemiku, fizinių mokslų daktaru, Lietuvos mokslų akademijos nariu, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto tarybos pirmininku, Lietuvos mokslo premijos laureatu, DNR redagavimo tyrėju Virginijumi Šikšniu.
– Ugne, jūs esate tarptautinių santykių ir politikos mokslų studentė, tačiau tuo pačiu – biotechnologijos mokslų jaunųjų mokslininkų komandos narė. Kaip tapote šios komandos nare?
U.Kasperavičiūtė: Komanda pati susibūrė. Praėjusių metų komanda viešai išplatino anketą rinkdami naujus narius šių metų komandai. Anketa platinta ir socialiniuose tinkluose, ir kitose prieigose. Aš asmeniškai pamačiau, kad ieškoma marketingo specialistės. Kadangi šioje srityje turėjau tam tikrų įgūdžių, užpildžiau anketą ir praėjau atrankas.
– Trumpiau tariant, vieni rūpinasi darbu laboratorijose ir visais moksliniais dalykais, kiti komandos nariai – viešaisiais ryšiais ir kitais klausimais?
U.Kasperavičiūtė: Taip, būtent taip.
– Gabrieliau, gal jūs galėtumėte plačiau papasakoti apie patį konkursą ir kas buvo jūsų tyrimas? Apie ką jūsų projektas?
G.Jakutis: Tai – sintetinės biologijos konkursas. Jį įsteigė Masačiusetso technologijos universiteto instituto mokslininkai 2003 m. Konkursas labai greitai plėtėsi – nuo trijų komandų, iki dabar dalyvaujančių 300. Konkursas yra tokia terpė mums, studentams, ir kitų aukštųjų mokyklų mokiniams, prisidėti prie sintetinės biologijos tobulėjimo sprendžiant įvairias globalias problemas, su kuriomis susiduria žmonija. Iš esmės mes vystome sintetinės biologijos technikas ir sprendžiame aplinkosaugos, medicinos, diagnostikos, atsinaujinančių šaltinių ir visas kitas tarptautines problemas.
– Mes su profesoriumi Šikšniu esame kalbėję apie DNR žirkles, kuriomis galima karpyti DNR klaidas taip išvengiant tam tikrų ligų ateityje. Ar teisingai suprantu, kad jūsų projektas padeda redaguoti DNR? Ar ne?
G.Jakutis: Ne visai. Mūsų projektas yra susijęs su plazmidėmis. Plazmidės – tai DNR struktūros, labai plačiai naudojamos biotechnologijose, nes jos veikia kaip informacijos nešėjas. Mes įrašome tam tikrą informaciją į genus ir perkeliame plazmides į kitus mikroorganizmus, taip suteikdami jiems mums reikalingas savybes. Visa bėda ta, kad anksčiau informaciją buvo galima valdyti dviem pagrindiniais stambiais būdais, susijusiais su dviem biologiniais procesais, o mūsų išradimas, ta lanksti plazmidžių kopijų skaičiaus valdymo sistema, įneša naują, trečią genetinės informacijos valdymo tipą ląstelėse. Tai iš esmės yra labai bazinis, fundamentinis atradimas.
– Kaip tai gali būti naudinga ateičiai – mokslui, visuomenei, žmonijai?
G.Jakutis: Visų pirma – daug kompleksiškesnių sistemų kūrimas. Kalbant apie žmones, lengviausia turbūt panaudoti farmacijos pramonės pavyzdį – mūsų sistema leistų gaminti sudėtingų baltymų struktūras lengviau, t.y. sudėtinius baltymus būtų gaminti lengviau. Tai yra visiškai tiesiogiai susiję su vaistų gamyba.
– Ugne, ar teisingai suprantu, kad tie projektai, tie tyrimai prieš konkursą jau būna baigti? Jūs važiavote pristatyti savo kūrinių ir fiziškai susirinko daugiau nei 300 komandų po 10 žmonių iš daugybės pasaulio aukštųjų mokyklų. Toks milžiniškas jaunųjų mokslininkų forumas, ar ne?
U.Kasperavičiūtė: Taip, teisingai. Ir tai yra fantastiška naujų pažinčių mezgimo, bendravimo galimybė. Bendraujant su kitų šalių universitetais, prie mūsų plakato buvo labai didelis susidomėjimas tiek kitų studentų atžvilgiu, tiek kitų universitetų profesorių atžvilgiu. Jau esame susirinkę keletą kontaktų, su kuriais planuojame bendradarbiavimą ateityje.
– Domisi studentai vieni kitų kūriniais, bendrauja tarpusavy? Matėte kažką labai įdomaus, kas jus pačius nustebino?
G.Jakutis: Labai domisi iš tikrųjų. Ypatingu smalsumu pasižymi Azijos komandų atstovai, jie prie plakatų praleidžia turbūt daugiausiai laiko. Labiausiai norėjo susipažinti su pagrindinių konkurentų darbais.
– Kas buvo jūsų pagrindiniai konkurentai?
G.Jakutis: Iš pat pradžių buvo aišku, kad dvi komandos konkuruos su mumis iki pat finišo tiesiosios – tai Vokietijos Heidelbergo universitetas ir vienas geriausių Jungtinių Amerikos Valstijų „Williams and Mary“ universitetas. Su jais varžėmės fundamentinio mokslo srityje ir visi trys universitetai buvo labai stiprūs ir teisėjams tikrai buvo sunku nuspręsti.
– Pone Šikšny, pasiekimai fantastiški. Ar visą laiką Lietuvos mokslininkai taip puikiai pasirodydavo, ar vis dėl to jaučiamas proveržis moksle Lietuvoje?
V.Šikšnys: Manau, kad dabar gamtos ir gyvybės moksluose Lietuvoje iš tikrųjų jaučiamas proveržis. Studentų pasiekimai tai taip pat parodo – norisi juos dar kartą pasveikinti su pasiekimu. Žinoma, pirmiausiai gal reikėtų visiems paaiškinti, kas yra ta sintetinė biologija, apie kurią tiek daug kalbame. Sintetinė biologija yra mokslas, kuris bando pritaikyti inžinerinius principus konstruojant mikroorganizmus, kurie pasižymėtų tam tikromis pageidaujamomis savybėmis. Mes galime turėti atskirus įrankius, kurie katalizuoja vieną ar kitą cheminę reakciją, rinkinį ir tada, kombinuodami tuos atskirus įrankius, mes galime mikroorganizmą priversti sintetinti vienas ar kitas medžiagas. Studentai šiame projekte būtent ir konstravo tam tikrus įrankius. Šio projekto tikslas – visos komandos turi sukonstruoti tam tikrą įrankį ir palikti jį bendram naudojimui. Po to tai pasidaro prieinama visiems ir visi gali naudotis ir bandyti iš tų įrankių sukurti kažką naujo.
Mes viską viešiname ir keliame į „iGEM“ duomenų bazes. Galbūt tai iš dalies ir lėmė mūsų pergalę, nes mūsų atradimą galės naudoti beveik visos komandos, jis yra labai gerai pritaikomas sintetinėje biologijoje praktikoje.
– Kitaip tariant, jūsų projektas, jūsų atradimas yra viešai pasiekiamas visiems ir juo galima naudotis tolimesniems moksliniams tyrimams?
G.Jakutis: Taip, tai yra labai svarbus „iGEM“ konkurso aspektas – atvira bendruomene ir atviro kodo konkursas. Mes viską viešiname ir keliame į „iGEM“ duomenų bazes. Galbūt tai iš dalies ir lėmė mūsų pergalę, nes mūsų atradimą galės naudoti beveik visos komandos, jis yra labai gerai pritaikomas sintetinėje biologijoje praktikoje.
– Ši sėkmė – turbūt ir tam tikras simbolis bei padrąsinimas jauniems žmonėms rinktis gyvybės mokslus, bet tai turbūt neatsitinka savaime, pone Šikšny? Veikia tam tikra sistema. Turiu omenyje Lietuvoje veikiančias gamyklas, kurios yra tam tikrose srityse pasaulio lyderės ir kuria čia darbo vietas. Tai taip skatina mokslą, ar ne?
V.Šikšnys: Taip, jeigu norime, kad sistema būtų tvari ir gyvybės mokslai Lietuvoje toliau tobulėtų, darniai turi veikti visos grandys: pradedant nuo mokyklų, kuriose reikia skatinti vaikų susidomėjimą mokslais. Tai daro, pavyzdžiui, ir „Thermo Fisher Scientific“ bei Vilniaus universiteto bendras projektas, kai laboratorinis autobusas važinėja po mokyklas ir moksleiviai gali patys pabandyti atlikti bandymus, pamatyti laboratorinius eksperimentus savo akimis. Po to tie vaikai įstoja į universitetą ar kitas aukštąsias mokyklas ir ten gali įsilieti į tuos konkursus, kur dalyvavo ir mūsų „iGEM“ komanda. Tai iš tikrųjų yra šaunus konkursas, kadangi viskas vyksta studentų iniciatyva: jie patys turi susirasti finansavimą, kontaktuoti su rėmėjais, susirasti reagentus, patys sugalvoti projektą, jį įgyvendinti ir t.t. – tai jų gyvenimo projektas.
– Jūs, profesoriau, esate vienas iš šios komandos globėjų. Ar savo rankų, savo žinių daug pridėjote prie šio projekto?
V.Šikšnys: Šį kartą viską stebėjau per labai didelį atstumą. Bet aš prisimenu, kai rinkosi pirmoji komanda, kuri beveik nieko nežinojo apie šį konkursą, bet norėjo dalyvauti – tuomet susirinko gal penki žmonės. Visi buvo labai nedrąsus, tąkart padėjau labiau. Žinoma, labai tąkart padėjo Dainius Tautvaišas, kuris kaip tik buvo grįžęs iš Jungtinės Karalystės, kurioje su universitetu jau buvo dalyvavęs šiame konkurse. Antrais metais norinčių jungtis prie komandos jau buvo daugiau, nes pirmoji grįžo su aukso medaliu. Antroji – taip pat su aukso medaliu, tad šiemet į komandą jau buvo vykdoma atranka.
G.Jakutis: Norėčiau trumpai prie globėjų grįžti. Profesorius Šikšnys, žinoma, yra CRISPR sistemos korifėjus, galbūt mūsų projektas šiemet buvo šiek tiek toliau nuo to, bet labai norime padėkoti prof. Rolandui Meškiui, kuris taip pat buvo vienas iš pagrindinių mūsų instruktorių ir globėjų. Jis tikrai labai daug prisidėjo mus konsultuodamas kartu su profesoriumi Šikšniu.
– Gabrieliau, jūs esate paskutinio kurso medicinos studentas ir komandos vadovas. Man tiesiog įdomu, koks jūsų tolesnis kelias? Ar po tokių pergalių liksite universitete, atlikinėsite tyrimus, ar judėsite kita kryptimi? Kaip jūs pats planuojate?
G.Jakutis: Savo ateitį matau daugiau moksliniame kelyje, mažiau praktiniame. Žiūrėsiu kaip tai klostysis studijų doktorantūroje metu.
– Ugne, jums, suprantu, tai apskritai yra visiškai netikėtas atradimas gyvenime. Pasirenki studijuoti politikos mokslus ir štai – kelionės, konkursai su biotechnologijų specialistais.
U.Kasperavičiūtė: Iš tiesų unikali patirtis. Ir, kaip minėjo profesorius, tai – nuostabi terpė studentams patiems savo rankomis sukurti kažką reikšmingo. Man taip pat tai buvo praktinė patirtis dirbant su viešaisiais ryšiais, marketingu. Be to apie sintetinę biologiją, gyvybės mokslus sužinojau tiek daug, kiek tikrai nemaniau kada žinosianti.
V.Šikšnys: Man labai patiko Gabrieliaus mintis, kad jis norėtų dirbti mokslinį darbą ir tuo pačiu būti praktiku. Manau, tokie žmonės kaip Gabrielius yra mūsų medicinos ateitis. Kadangi ateities medicina labai priklausys nuo molekulinio mokslo, biomolekulių supratimo. Todėl gydytojai turės visus tuos molekulinius metodus gerai žinoti, gerai suprasti tam, kad praktikoje galėtų taikyti naujausius medicinos pasiekimus.
