Kas yra kartografavimas?
Kartografavimas – procesas, kai geologai sudaro valstybinius kvartero geologinius ir geomorfologinius žemėlapius, padedančius suprasti, kokio amžiaus, kokios kilmės ir litologinės (medžiaginės) sudėties nuogulos slūgso teritorijos paviršiuje ir kaip jos paplitusios.
„Nuogulos gali būti įvairios kilmės, pavyzdžiui, ledyninės nuogulos (morenos) paliktos tirpstančių ledynų. Ledynų tirpsmo vandenų nuogulos (smėlis, žvyras, molis) nusėdusios upėse, ežeruose ar jūrose. Vėjo pustomos nuogulos – tai smėlio kopos ir galiausiai organinės nuogulos – durpės, sapropelis“, – sako A.Grigienė.
Duomenys renkami lauke, gręžiant gręžinius ir analizuojant nuogulas, nuosėdas ir reljefo formas. Ši informacija leidžia atsekti, kas vykdavo ledynams atslinkus ir pasitraukus. Taigi, atliekant tyrimus, geologams į praeitį tenka nusikelti ir kelis šimtus tūkstančių metų.
Ką atskleidžia kvartero sluoksniai?
Kvarteras (vok. Quartär < pranc. quartaire – ketvirtinis) – maždaug prieš 2,65 mln. metų prasidėjusi jauniausia geologinė sistema, kurios metu Lietuvoje buvo penki ledynmečiai. Jie suformavo pagrindinius dabartinio reljefo bruožus. Kvarteras skirstomas į prepleistoceną (priešledynmetį), pleistoceną (ledynmečiai ir tarpledynmečiai) ir holoceną (dabartinis laikotarpis).
Holocenas prasidėjo maždaug prieš 11,6 tūkst. metų, kai galutinai ištirpo paskutiniai ledynai. Pereinamuoju laikotarpiu iš pleistoceno į holoceną, vadinamu vėlyvuoju ledynmečiu, klimatas šiltėjo, bet žemę dar kaustė ilgalaikis įšalas. Atšilus klimatui, išnyko ir pleistoceno pabaigoje gyvenę stambūs žinduoliai (tokie kaip mamutai, gauruotieji raganosiai ir kt.).
„Su kvartero laikotarpiu susijusi žmogaus atsiradimo istorija, tad materialiosios kultūros liekanų radiniai geologams suteikia svarbių duomenų holoceno nuogulų skirstymui. Pavyzdžiui, archeologiniai radiniai, rasti tam tikruose nuogulų sluoksniuose, padeda tiksliai datuoti jų formavimosi laiką ir kilmę. Tai leidžia geologams geriau suprasti žmogaus veiklos sąveiką su geologiniais procesais, tokiais kaip nuogulų kaupimasis ežeruose, pelkėse ar upių slėniuose“, – aiškina geologė.
Marijampolės regione, 622,7 km² plote, kvartero sluoksniai buvo tirti gręžiniuose iki 140 metrų gylio. Juose aptinkamos ledynų suklotos morenos ir nuosėdos, susidariusios tirpstant ledynams. Prieledyniniuose baseinuose susikaupusios nuosėdos (limnoglacialinės) dažniausiai būna molingos, o tekančių tirpsmo vandenų suklotos nuosėdos (fliuvioglacialinės) – smėlingos ir žvirgždingos. Šių sluoksnių sudėtis leidžia atkurti senųjų ledynų judėjimą ir jų suformuotus kraštovaizdžius.
Ne tik naudingųjų iškasenų, bet ir sporų bei žiedadulkių analizė
„Kartografuodami atlikome detalią naudingųjų iškasenų analizę. Marijampolės regione identifikuoti durpių, sapropelio ir molio telkiniai, bet daugelis jų šiuo metu nenaudojami. Kai kurie telkiniai, pavyzdžiui, nedideli smėlio ir žvyro karjerai, jau rekultivuoti. Taigi šis kartografavimas suteikia vertingos informacijos apie galimą šių iškasenų naudojimo perspektyvą“, – sako A.Grigienė.
Norėdami kuo tiksliau atkurti geologinę aplinką, geologai atlieka ir biologinius tyrimus. Pvz., gręžinyje Gr.CPT-51 atlikta sporų ir žiedadulkių analizė atskleidė buvusios augmenijos sudėtį. Geologės teigimu, durpingame smėlyje ir durpėse rastos pušies, beržo ir beržo keružio bei maumedžio žiedadulkės leidžia manyti, kad tai buvo šalto ir drėgno klimato laikotarpis. Šis tyrimas patvirtina, kad nuosėdos susiklostė apatinio Nemuno laikotarpiu, maždaug prieš 70–115 tūkst. metų.
Ledynmečio palikimas – moreninės kalvos, lygumos ir ežerai
Prieš tūkstančius metų didžiuliai ledynai dengė visą Marijampolės plotą, kurdami kalvotą reljefą, ežerus ir lygumas. Pavyzdžiui, Žuvinto pelkė ir Amalvo ežeras – tai po ledynmečiu susiformavę gamtiniai objektai. Žuvinto pelkė, šiandien saugoma kaip gamtos rezervatas, ir Amalvo ežeras susiformavo nutirpus ledynui.
Slinkdami ir tirpdami ledynai suformavo įvairų reljefą: vakarinėje regiono dalyje plyti banguota moreninė lyguma, kitur – smulkiai kalvotas kraštovaizdis. Ten, kur kadaise buvo ledyno tirpsmo vandenų baseinai, dabar driekiasi plokščios arba silpnai banguotos lygumos. Šešupės slėnyje tekantys tirpsmo vandenys suformavo plokščias terasas. Šios reljefo formos iki šiol atspindi ledynų jėgą ir jų paliktą pėdsaką kraštovaizdyje. Holoceno laikotarpiu kraštovaizdis kito toliau – vietomis susiformavo smėlio kopų fragmentai, pelkėse kaupėsi durpės, o upeliai išraižė slėnius.
Kodėl šie tyrimai svarbūs?
„Mūsų projekto rezultatai vertingi ne tik mokslininkams, o visiems, kuriems rūpi aplinkosauga ir tvarus gamtos išteklių valdymas. Geologiniai duomenys naudojami tolesniems tyrimams, ypač hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos srityse. Taip pat padeda planuoti infrastruktūrą, nes aiškiau matomi paviršiaus ir gelmių sandaros duomenys. Žemėlapiai ir tyrimų duomenys naudojami kaip pagrindas planuojant vandens tiekimo sistemų įrengimą, nusausinimo darbus ar kelių tiesimą, taip pat vertinant galimą poveikį aplinkai“, – sako geologė A.Grigienė.
Šie žemėlapiai ir tyrimai – ne tik informacija apie Marijampolės regioną, bet ir svarbūs duomenys apie Lietuvos gamtos paveldą. Jie leidžia geriau pažinti savo krašto istoriją ir prisidėti prie aplinkosaugos tikslų.
