Tunguskos katastrofa įvyko daugiau kaip prieš 100 metų Evenkijos teritorijoje, Sibire. Į katastrofos vietą 1927 m. atkeliavusi ekspedicija rado išverstus taigos medžius teritorijoje, prilygstančioje dabartinei Maskvai. Tačiau sprogimo vietoje rasti meteorito fragmentų ir tikslios jo kritimo vietos ekspedicijos dalyviams nepavyko. Todėl nemažai mokslininkų buvo linkę manyti, kad virš Tunguskos 1908 m. birželį sudegė nedidelė kometa – jos kūnas visiškai išgaravo dėl trinties su atmosfera.
Viktoro Kvasnicos iš Ukrainos mokslų akademijos Geochemijos, mineralogijos ir rūdos tyrimų instituto vadovaujama geologų grupė pateikė įtikinamus argumentus, patvirtinančius teoriją, kad Tunguskoje krito meteoritas. Tyrėjų grupė paskelbė, kad atlikus mineraloginę analizę buvo aptikta dangaus kūno liekanų. Straipsnis publikuotas žurnale „Planetary and Space Science“.
Mokslininkų ištirtus mikroskopinius grūdelius dar 1978 m. rado grupė tarybinių mokslininkų, o tos ekspedicijos narys buvo ir vienas iš naujojo straipsnio bendraautorių Mykolas Kovaliukas. Anuometinių tyrimų metodų netobulumas neleido liekanas radusiems mokslininkams vienareikšmiškai patvirtinti meteoritinę jų kilmę. Todėl iki šiol nebuvo tiksliai žinoma, kas sprogo virš Tunguskos – meteoritas, kometa ar dar koks nors kūnas.
V.Kvasnicai su kolegomis šią spragą pavyko užpildyti. Tyrėjai pagal masės spektroskopo ir skenuojančio elektroninio mikroskopo duomenis išanalizavo mineralinę grūdelių sudėtį. Paaiškėjo, kad juos sudaro grafitas, mikrodeimantai ir „kosminių“ mineralų fragmentai – troilitas, taenitas, šreiberzitas. Geologų teigimu, šis faktas leidžia Tunguskos objektą priskirti retam anglingaisiais chondritais laikomų meteoritų potipiui, o „kometinę“ Tunguskos incidento hipotezę diskredituoja.
