Mes suvokiame garsą dėl vidinėje ausyje esančių plaukuotųjų ląstelių, kurios jį paverčia elektriniu signalu ir perduoda galvos smegenims. Čia, keturkalnio apatiniuose kalneliuose, gauti signalai sujungiami į visumą su kita jutimine informacija ir tik tuomet siunčiami kitoms smegenų dalims.
Siekiant nustatyti genus, lemiančius gerą muzikinę klausą, Irma Järvelä iš Helsinkio universiteto Suomijoje ir jos kolegos išanalizavo 767 žmonių, gebančių aptikti mažus skirtumus tarp garso aukščio ir trukmės bei muzikinio būdo, genomus. Tyrėjų komanda gautus testo rezultatus palygino su dažniausiais pokyčiais, nustatytais dalyvių DNR.
Su geriausiais įvertinimais susiję genų pokyčiai rasti šalia GATA2 geno, susijusios su vidinė ausies ir keturkalnio apatinių kalnelių vystymusi. Kitas genas – PCDH15 – vaidina svarbų vaidmenį plaukuotųjų ląstelių gebėjime versti garsą į signalus smegenims.
Platesnis muzikinės klausos suvokimas
Klausos specialistas iš Oksfordo universiteto Janas Schnuppas įspėja, kad šie radiniai neturi būti laikomi akivaizdžiu įrodymu, jog genai apsprendžia muzikinius gabumus. Jis tai įrodo pateikdamas visiškai kurčios merginos pavyzdį iš filmo „Lost and Sound“. Ji tapo puikia pianiste, nors pasaulį girdėjo tik kochleariniu implantu, nes meningitas buvo pažeidęs jos vidinę ausį. „Šis atvejis rodo, kad kai kurie biologiniai defektai gali sėkmingai būti pašalinti, - sako jis. - Jei mergina dalyvautų šio tyrimo garso aukštumo atskyrimo bandyme, jos rezultatai būtų ypatingai prasti.“
J.Schnuppas teigia, kad nors vien šie rezultatai nepadės nustatyti, kam yra lemta tapti puikiu muzikantu, jie gali būti naudingi aiškinantis, kaip klausos sistema paverčia garso bangas į suvokimą.
Järvelä sutinka, kad ne tik genetika lemia muzikinį talentą. „Supanti aplinka ir kultūra, kurioje mes gyvename, taip pat yra svarbūs muzikiniams gabumams ir jų vystymui, “ - sako Järvelä. Jos komanda šiuo metu planuoja ištirti sąveiką tarp genetinių ir aplinkos veiksnių muzikinės klausos vystymesi.
