Šviesa nuo Žemės iki Marso keliauja mažiausiai 3 minutes, ilgiausiai – 22 minutės. Šiuo metu atstumas tarp planetų yra 203,5 mln. km, tad šviesos kelionės laikas – apie 11 minučių į vieną pusę (ir antra tiek – atgal). Vadinasi, naujausias NASA zondas „Perseverance“ jokios pagalbos, jeigu nutiks kokia nors nenumatyta situacija, iš NASA valdymo centrų tikrai nesulauks. Absoliučiai viskas buvo suplanuota ir užprogramuota iš anksto. Ir paskutinis to planavimo ir programavimo kokybės patikrinimas įvyks šį vakarą, vasario 18 d., nuo 21:15 val. Lietuvos laiku.
Kadangi laikai, kuomet NASA kosminės misijos buvo vykdomos dėl valstybės prestižo, baigėsi jau senokai ir dabar kiekvienas misijai skiriamas doleris yra pasveriamas žiūrint per naudos prizmę, „Perseverance“ taip pat turėjo būti vertas tų 2,7 mlrd. dolerių. Peržvelkime pagrindines šiam zondui atiteksiančias užduotis, kurios ne tik išplės mūsų žinias apie Marsą, bet ir suteiks mums naujų žinių apie technologijas, kurias galėtume naudoti kosmose ar tolimose planetose.
Iš technologinės pusės įdomiausia šios misijos dalis pavadinta „Ingenuity“. Tai – pirmas ne Žemės atmosferoje skraidysiantis žmonių sukurtas sraigtasparnis. Pagrindinė šios užduoties dalis yra būtent inžinerinių galimybių patikrinimas – ar Marso atmosferoje, kuri yra 100 kartų retesnė nei Žemės, įmanoma skraidyti pasitelkiant ne reaktyvines stūmos priemones.
Zondas „Ingenuity“ Marso paviršių pasieks prijungtas prie pagrindinio marsaeigio „Perseverance“ apatinės dalies („pilvo“). Tikimasi, kad šis aparatas sugebės bent kelis kartus paskraidyti per pirmą mėnesį nuo „Perseverance“ nusileidimo.
Gal kiek mažiau „romantiška“ ir ne tokia patraukli iš vaizdinės pusės yra pagrindinė mokslinė „Perseverance“ paskirtis – surinkti Marso mėginius, ir paruošti juos išgabenimui iš Marso į Žemę.
Numatytoji „Perseverance“ zondo nusileidimo vieta yra Jezero krateris – iš orbitos jis atrodo kaip labai palanki vieta Marso gyvybei egzistuoti. Krateryje nusileidęs zondas turės keturias pagrindines užduotis: geologinę (nusileidimo vietoje išanalizuoti uolienas ir peizažą bei pagal tuos duomenis pateikti žmonėms daugiau žinių apie tos vietovės istoriją); astrobiologinę (nustatyti, ar nusileidimo rajonas kada nors buvo tinkamas gyvybei bei ieškoti kadaise egzistavusios gyvybės pėdsakų); mėginių rinkimo (surasti ir surinkti tokius Marso grunto mėginius, kurie gali pasirodyti įdomūs iš mokslinės pusės bei paruošti tuos mėginius pargabenimui į Žemę); pasirengimo žmonių atvykimui (išbandyti technologijas, kurios kada nors ateityje gali būti reikalingos žmonių išgyvenimui Marse).
Būtina pažymėti, kad „Perseverance“ yra pirmasis NASA zondas, kurio pagrindinė užduotis yra nustatyti, ar Marse kada nors praeityje egzistavo mikrobinė gyvybė. Ankstesnių zondų užduotis buvo tik nustatyti, ar Marso praeities sąlygos buvo tinkamos gyvybei (ir jų pateiktas atsakymas buvo labiau teigiamas nei neigiamas). Taip pat zondas analizuos Raudonosios planetos klimato sąlygas ir vertins, ar praeityje Marso atmosferinės sąlygos buvo tinkamos gyvybei. „Perseverance“ turės apibūdinti ir Marso geologinius ypatumus – daugiau papasakoti apie procesus, kurie lėmė Marso plutos ir grunto susidarymą bėgant laikui. Labiausiai šis zondas ieškos tokių uolienų, kurių susiformavimui reikėjo vandens ir ypač – organinių junginių, reikalingų gyvybei, egzistavimo tokiose uolienose pėdsakų.
Vykdant pasirengimą žmonių atvykimui į Marsą, „Perseverance“ išbandys, ar iš vietinių išteklių įmanoma pagaminti kuro ir gauti kitų išgyvenimui būtinų išteklių, o taip pat analizuos Marso atmosferos iššūkius, į kuriuos reikės atsižvelgti planuojant Marso kolonistų ilgalaikio gyvenimo vietas.
Bet tam, kad visos šios užduotys būtų vykdomos, kad tikslų būtų siekiama, reikia kad šį vakarą zondą „Perseverance“ lydėtų sėkmė ir jo nusileidimas būtų toks sklandus, koks buvo suplanuotas dar Žemėje.
