Grenlandijos ledo danga yra didžiulis ledo telkinys, užimantis apie 79 proc. Grenlandijos ploto, iš viso užimantis ~ 1 710 000 kv. km ir siekia 3,2 km gylį. Po ledu slypi galimų duomenų apie praeities aplinkos sąlygas gausa, tačiau sunku pasiekti šiuos lobius.
Naudojant šiuolaikines radarų technologijas, mokslininkai gali atvaizduoti tai, kas slypi po ledu. Skrisdami virš Grenlandijos ir naudodami NASA pateiktus radaro, gravitacijos ir magnetinius duomenis, mokslininkai nustatė senovinio ežero, kuris tęsėsi 7100 kv., liekanas. Kaupdamas didžiulį kiekį vandens, nutekėjusio iš aplinkinio baseino, ežeras išdžiūvo ir paliko 1,2 km gylio nuosėdų dugną, paslėptą ledo.
Tyrėjų teigimu, norint, kad nuosėdos susidarytų tokiu būdu, turėjo būti ilgas laikotarpis be ledo. Gręžimas, norint pasiekti nuosėdas analizei, galėtų mums pasakyti daugiau apie ledo tirpimo modelį, kuris įvyko taip seniai. Tokiose nuosėdose gali būti įvairių medžiagų, kurios gali atskleisti klimatą nusėdimo metu, ir net pateikti duomenų apie vietinę fauną.
„Jeigu mes galėtume patekti į tas nuosėdas, jos galėtų mums pasakyti, kada ledas buvo ar jo nebuvo“, – teigė Guy Paxmanas, Kolumbijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos mokslų daktaras ir pagrindinis tyrimo autorius.
Kokio tiksliai amžiaus yra ežero lovys, lieka paslaptis. Tyrėjai mano, kad jis gali būti net 30 milijonų metų arba kelių šimtų tūkstančių metų senumo ir tai gali būti pakartotinio uždengimo ir atidengimo dėl skirtingų klimato sąlygų rezultatas.
Tai nėra pirmas kartas, kai tyrinėtojai po ledu atranda geografinius darinius. 2019 m. Grenlandijoje buvo nustatyti 54 kandidatai į poledyninius ežerus, kuriuose yra dideli vandens telkiniai, įstrigę po ledo danga. O prieš keletą dienų rašėme apie poledyninę Grenlandijos upę.
Komanda tikisi išgręžti ledą iki ežero nuosėdų, kad sužinotų, kas slypi ežero lovyje, tačiau tai gali atsitikti ne greitai. Gręžimas giliai į ledo dangą yra sudėtingas procesas. Paskutinis didelis ledo dangos gręžimas Grenlandijoje įvyko 1990-aisiais ir nuo to laiko nebuvo kartojamas.
Supratimas apie praeities klimatą gali padėti mums suprasti, kaip jis gali pasikeisti ateityje ir kaip ledo danga gali keistis ateinančiais metais. Klimato kaita yra problema, daranti įtaką kiekvienai planetos sričiai, o duomenų rinkimas apie praeities tendencijas yra gyvybiškai svarbus bandant klimato kaitą sušvelninti ateityje.
„Mes stengiamės suprasti, kaip anksčiau keitėsi Grenlandijos ledo danga. Tai svarbu, jeigu norime suprasti, kaip ji keisis ateinančiais dešimtmečiais“, – sakė Paxmanas.
Tyrimas publikuojamas žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.
