Molly Everette Gibson oficiali, dokumentuose įrašyta gimimo diena – 2020 metų spalio 26-oji. Tačiau savo gimimo ji laukė nuo 1992 metų spalio: embrionas, iš kurio gimė šis vaikas, buvo užšaldytas prieš 28 metus.
Įdomu tai, kad Molly mama – Tina – šiuo metu yra 29 metų. Ji pati gimė praėjus vos 18 mėnesių nuo to laiko, kai Molly, dar embriono pavidalu, buvo perkelta į šaldytuvą.
Tam tikra prasme abu šie žmonės pasaulyje egzistavo labai panašų, laiką, nors dokumentinai įrašai rodo, kad jų gimimą skiria kelios dešimtys metų.
„Sunku tai suvokti. Bet mums patiems Molly yra mažasis mūsų stebuklas“, – sakė Tina Gibson.
Ir jei iki šiol ši vieno žmogaus gimimo istorija jums pasirodė keista, tai netrukus ji taps dar keistesne.
Kai Molly gimė, ji viršijo kito seniausio iš užšaldyto embriono gimusio vaiko rekordą. Tas kitas vaikas Emma Wren Gibson – gimimo šaldytuve laukė 24 metus ir gimė 2017 metais. Ir dabar ji yra vyresnioji Molly sesuo: toje pačioje šeimoje gimė du vaikai iš seniausių užšaldytų embrionų.
Gali skambėti keistai – tarsi Gibsonų šeimyna, kurios laimės siekiui koją kelerius metus kišo kova su nevaisingumo problemomis, bandė įsiamžinti Guinnesso pasaulio rekordų knygoje – tačiau žinant visą tos šeimos istoriją visi sprendimai atrodo netgi labai logiški.
Molly ir Emma yra genetinės seserys, kurios buvo užšaldytos vienu metu. Jas anonimiškai donavo biologinai tėvai, kurių tapatybė nėra atskleidžiama.
Kitaip tariant, dvi seserys yra iš tiesų seserys ne tik dėl to, kad jas išnešiojo ir pagimdė ta pati moteris, bet ir dėl to, kad gentiškai jos turi tą patį tėvą ir motiną.
Tiesiog šioms dviem jaunoms panelėms teko ilgiau nei įprastai palaukti savo eilės išvysti pasaulį.
„Mūsų laimė beribė. Vis dar negaliu patikėti. Jei prieš penkerius metus būtumėte pasakę, kad turėsiu ne vieną dukterį, o net dvi, pavadinčiau jus bepročiais“, – leidiniui BBC sakė Tina Gibson.
Pastoti moteriai padėjo JAV Nacionalinis embrionų donorystės centras (NEDC) Noksvilyje – krikščioniška ne pelno organizacija, gaunanti donuotus embrionus iš biologinių tėvų, kuriems buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra, bet kurie dėl kokių nors priežasčių nusprendė apvaisintų embrionų nebenaudoti.
Tokiais atvejais embrionai gali būti ir nesunaikinami – tėvai turi galimybę paaukoti juos embrionų donorystės centrui, kuris saugo juos vėlesniam panaudojimui, laukdamas, kol į juos kreipsis kita vaisingumo problemų turinti pora, sutinkanti embrioną įsivaikinti, išnešioti ir pagimdyti.
Centras padėjo gimti jau daugiau nei 1000 vaikų, tačiau Emma ir Molly moksliniu požiūriu yra išskirtinės: taip ilgai iki panaudojimo nebuvo saugomi jokie embrionai pasaulyje.
Ir tai nėra šiaip kažkoks įdomus faktas rekordų knygoms – sėkmingas dviejų mergaičių gimimas yra unikalus įrodymas, kad užšaldyti embrionai išlaiko gyvybingumą labai ilgą laiką – iki šiol embrionų gyvybingumo trukmė nebuvo aiškiai suprantama.
„Tol, kol laikomasi reikalingų embrionų laikymo sąlygų skysto azoto talpoje, -210 ºC temperatūroje, manome, jie gali būti gyvybingi neribotą laiką. Po Molly gimimo mes jau žinome, kad embrionai gali išlikti gyvybingi bent 27 metus su puse, o gal ir ilgiau“, – sakė NEDC laboratorijos direktorė Carol Sommerfelt.
Ir nors Emmos ir Molly gimimo istorijos yra įrodymas, jog toks gimimas įmanomas, jos nėra proceso sėkmės garantijos rodiklis.
Užšaldymo ir atšildymo procese išgyvena tik 75 donuotų embrionų. Ir iš jų tik 49 proc. atvejų baigiasi gyvo kūdikio gimimu.
Laimei pastaraisiais metais užšaldytų embrionų panaudojimo sėkmingam apvaisinimui dažnis auga – manoma, jog šios procedūros sėkmės tikimybė yra maždaug tokia pati, kaip ir naudojant šviežius embrionus.
