Investicijų banko ataskaita, pavadinta „The Genome Revolution“, klientams padeda atsakyti į jautrų klausimą: „Ar pacientų išgydymas yra tvarus verslo modelis?“ O vėliau pateikiamoje informacijoje pateiktas ir analitikės atsakymas: „Ne“.
Analitikė Salveen Richter su kolegomis dėstė taip:
„Potencialas pateikti „vienkartinius išgydančius vaistus“ yra vienas iš patraukliausių genetinės terapijos, genetiškai modifikuotų ląstelių terapijos ir genų redagavimo aspektų. Tačiau tokie gydymo būdai pasirodo visai kitoje šviesoje vertinant ilgalaikį pelną, lyginant su lėtinių ligų gydymu. Nors tokie gydymo būdai yra neįtikėtinai vertingi pacientams ir visuomenei, genetinių vaistų kūrėjams, siekiantiems užsitikrinti finansinius srautus, tai gali kelti iššūkį“.
O Jeigu kalbėtume apie tikrus praktinius pavydžius – bendrovė „Gilead Sciences“ reklamuoja hepatito C gydymo būdą, kurį taikant visiško pasveikimo tikimybė yra didesnė nei 90 procetų. 2015 m. šios įmonės vaistų nuo hepatito C pasauliniai pardavimai pasiekė 12,5 mlrd. JAV dolerių sumą. Tačiau išgydomų pacientų kiekis buvo didesnis nei susergančių, buvo vis mažiau asmenų, kurie galėtų išplatinti ligą, todėl pardavimų apimtys pradėjo trauktis. „Goldman Sachs“ analitikai prognozuoja, kad šiemet tas pats gydymo būdas gamintojui atneš mažiau nei 4 mlrd. dolerių.
„Staigus „Gilead“ hepatito C franšizės iškilimas ir kritimas pabrėžia efektyvių vaistų, kurie visam laikui išgydo ligą, pardavimų dinamiką: potencialių pacientų kiekis ilgainiui sumažėja“, - rašo analitikai. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad ligos, tokios kaip dažnai pasitaikantys onkologiniai susirgimai, užtikrina „stabilų pacientų kiekį“ yra mažiau rizikingos verslo požiūriu.
Vertinant verslo tvarumo problemą ataskaitoje iškeliamas siūlymas biotechnologijų kompanijoms sutelkti savo dėmesį į ligas ar būkles, kurių dažnumas auga arba kurios jau dabar yra dažnos. Taip pat pateikiamas siūlymas įmonėms būti inovatyviomis ir nuolat plėsti savo siūlomų vaistų asortimentą. Tokiu būdu galima „kompensuoti ankstesnių preparatų mažėjančios pajamų trajektorijos įtaką“. Taip pat užsimenama, kad kuriant „vienkartinius ligas visiškai išgydančius vaistus“ gali atsiverti platesnės galimybės prisidėti gydant „senatvines ligas“.