Duomenų centrai suvartoja megavatus energijos. Jiems statomos atskiros elektrinės, kuriamos sudėtingos autonominio maitinimo sistemos. Mokesčiai už elektros energiją sudaro tik dalį duomenų centrų išlaidų. Solidūs mokesčiai mokami už galingas aušinimo sistemas bei jų aptarnavimą, sugedusios įrangos keitimą, kiaurą parą vykdomą monitoringą, apsaugą ir kitus darbus.
Vienos užklausos apdorojimui vidutiniškai išnaudojama 0,3 kWh energijos, o kiekvienas „Gmail“ vartotojas kompanijai „kainuoja“ daugiau nei 2 kWh per metus. Duomenų kiekis auga greičiau, nei tai numato Mūro dėsnis, todėl išlaidos serverių aptarnavimui didėja kasmet.
2012 m. pradžioje Google duomenų centrų išlaikymas kainavo apie 607 mln. dolerių, pernai tuo pat metu šis skaičius padvigubėjo iki 1,203 mlrd. dolerių.
Remiantis paskutine „Google“ ataskaita, kompanija per paskutinį ketvirtį savo IT infrastruktūros palaikymui ėmė išleisti mažiau, nei ketvirčiu anksčiau.
2013 m. ketvirtą ketvirtį išlaidos sudarė 2,25 mlrd.dolerių. Ši suma dvigubai viršija visas kitas kompanijos išlaidas (net ne ketvirčio, o metines). „Google“ pavyko pasiekti, kad ketvirtąjį ketvirtį už elektros energiją sumokėta 40 mln. dolerių mažiau, nei vasarą. Ir šis progresas pasiektas ne tik dėl ne tokio intensyvaus aušinimo sistemų darbo.
Per paskutinius trejus metus „Google“ investavo milijonus dolerių į kompanijas, kurios dirba atsinaujinančios energetikos srityje. Daugelis duomenų centrų jau maitinami saulės ir vėjo jėgainių, o jų bendras galingumas viršija 2 gigavatus. Tolimesnis „žaliosios“ energijos naudojimo didėjimas išlaidas sumažins dar labiau.