Kolumbijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės gerokai labiau stengiasi įsiminti informaciją, jei žino, kad rasti ją vėliau gali būti sudėtinga, praneša Telegraph.co.uk.
„Mūsų smegenys pasitiki internetu taip pat, kaip mes pasitikime draugų, šeimos narių ar bendradarbių atmintimi. Mes įsimename tai, kaip informaciją galima rasti, tačiau jos pačios nesistengiame įsiminti“, – teigė tyrimui vadovavusi psichologė Betsy Sparrow.
Tyrimas susidėjo iš keturių dalių. Pirmiausia tyrimo dalyvių buvo paprašyta atsakyti į kelis nereikšmingus klausimus, o vėliau jiems pateikta eilė žodžių, nuspalvintų raudona arba mėlyna spalva. Žmonės greičiau atsiminė spalvą tų žodžių, kurie yra susiję su paieška internete, pvz., „Google“, „Yahoo“ ir pan.
Taip pat buvo tiriamas žmonių gebėjimas atsiminti informaciją priklausomai nuo to, ar jie galvojo, kad ji bus išsaugota, ar ištrinta. Paaiškėjo, kad dažniau įsimenama ta informacija, kuri bus ištrinta.
Tyrimo dalyviai lengviau atsiminė tai, kaip rasti informaciją, o ne jos turinį.
„Kalimas“ nenaudingas
Mokslininkai yra įsitikinę, kad internetas tapo svarbia mūsų „pasyvios atminties“ dalimi, kuomet smegenys atsimena tik tam tikros informacijos nuotrupas, tačiau žino, kaip rasti visą informaciją. Pavyzdžiui, žinojimas, kad norėdami nuvykti į retai lankomą vietą mes galime pasikliauti žemėlapiu (ar GPS sistema), todėl mums nebūtina tiksliai įsiminti viso kelio.
B.Sparrow teigia, kad šis tyrimas gali turėti įtakos mokymo procesui. „Galbūt ateityje mokytojai, kolegos profesoriai, daktarai ar verslo lyderiai daugiau dėmesio skirs aiškindami idėjas, sprendimus ir mažiau koncentruosis ties įsiminimu“, – sakė ji.
Tačiau psichologijos konsultantė Eleanora Barlow abejoja, ar internetas jau pakeitė žmonių mąstymą ir tai, kaip veikia smegenys, kadangi iki šiol atlikta mažai tokio pobūdžio tyrimų.
Anot jos, tyrimo išvada, kad žmonės mažiau pastangų skiria įsiminti informacijai, kurią gali nesunkiai rasti, atrodo logiška, bet tai nebūtinai lėmė internetas. „Jei šis tyrimas būtų atliktas prieš 10 ar 20 metų, veikiausiai matytumėme analogiškus rezultatus, – sakė E.Barlow. – Galbūt žmonės dabar dažniau naudojasi galimybe pakartotinai ieškoti tos pačios informacijos, bet norint tai įrodyti reikia palyginimo su ankstesniais tyrimais.“
