Projekto sumanytojai, žinodami, kad labai daug parlamento narių retai balsuoja, sudarė kiekvieno nario kortelę su informacija, kaip buvo lankomi posėdžiai, kaip balsuota konkrečiais klausimais, kada nebalsuota. Tam, kad surinktų informaciją, slovėnai sukūrė internetinį robotą. Ši programa kiekvieną naktį Slovėnijos parlamento svetainėje surenka informaciją, kuri vėliau apdorojama kompiuteriu.
Projekto finansavimui įmonė iš „Google“ gavo apie 300 tūkst. eurų.
Gerėja ekonominė padėtis
Pozityvūs tarptautinių reitingų agentūrų įvertinimai rodo Slovėnijos ekonomikos situacijos pagerėjimą, kuris siejamas su pasikeitusia finansine situacija viešajame ir bankininkystės sektoriuose bei versle. Slovėnijos viešųjų finansų rodikliai tiek užsienio, tiek vietinių ekspertų duomenimis, gerėja.
Nuo 2013 m. biudžeto deficitas nuo 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2015 m. sumažėjo 2,9 proc. BVP. Šiais metais prognozuojama, kad biudžeto deficitas ir toliau mažės iki 2,3 proc. BVP. Slovėnijos valstybės skola taip pat sumažėjo: buvo prognozuojama, kad 2015 m. valstybės skola sieks 83 proc., bet ji buvo 80 proc.
Nedarbo lygį Slovėnijoje pavyksta mažinti, emigruojančiųjų skaičius kol kas nemažėja.
2017 m. prognozuojamas didesnis Slovėnijos ekonomikos augimas. Tiek užsienio, tiek vietiniai ekspertai prognozuoja, kad jis sieks apie 2 proc. Pagrindinė ekonomikos augimo priežastis yra padidėjęs eksportas. Svarbiausia eksporto rinka Slovėnijai vis dar yra Europos Sąjungos valstybės. Pagrindinės verslo partnerės – Vokietija, Italija, Austrija ir Kroatija. Iš Baltijos valstybių svarbiausia Slovėnijos eksporto partnerė yra Lietuva.
Ekspertų duomenimis, ekonomikos augimą taip pat lemia padidėjęs vidaus vartojimas. Tarptautinė agentūra „Fitch“ pozityviai vertina pakitimus Slovėnijos bankininkystes sferoje: sumažėjo prastų paskolų skaičius, stabilizavosi bankininkystės sfera.
Slovėnijoje taip pat pagerėjo situacija šešėlinės ekonomikos srityje. Europos Komisijos duomenimis, Slovėnija yra ketvirtoje vietoje tarp ES šalių, kurios sėkmingai surenka pridėtinės vertės mokestį. Ekonomikos rodiklių pagerėjimą rodo ir sumažėjęs bedarbystės lygis. Šią vasarą nedarbo lygis Slovėnijoje siekė 10,8 proc., o pernai – 12,3 proc.
Nepavyksta mažinti emigracijos
Nors nedarbo lygį Slovėnijoje pavyksta mažinti, emigruojančiųjų skaičius kol kas nemažėja. Nuo 2012 m. iš Slovėnijos kasmet emigruoja apie 8 tūkst. žmonių, t. y. dvigubai daugiau nei krizės pradžioje 2008 m. Nuo 2008 m. iš Slovėnijos emigravo beveik 52 tūkst. asmenų.
Daugiausia emigruoja jauni 25–34 metų žmonės. Net 40 proc. emigravusiųjų turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą. Nemažai žmonių emigruoja į Austriją arba Vokietiją. Emigracijos priežastys – stabilaus darbo vietų trūkumas, mažas darbo užmokestis, būsto problema. Vidutinis darbo užmokestis šiuo metu Slovėnijoje siekia apie 1 tūkst. eurų.
Vis dėlto, nors emigracija didelė, pastaraisiais metais gyventojų skaičius Slovėnijoje išlieka pastovus, t. y. apie 2,06 mln. Tai lemia padidėjęs gimstamumas bei užsieniečių imigracija. Dauguma imigruojančių asmenų yra iš buvusios Jugoslavijos valstybių.
