Dar vienas žingsnis į mediciną
Bendrovė kuria technologiją, kuri sudaryta iš ligas nustatančių nanodalelių, kurios į žmogaus organizmą patektų prarijus piliulę, o apie ligas perspėtų ant riešo esanti apyrankė.
Ankstyva diagnozė yra vienas svarbiausių veiksnių norint išgydyti ligas, kaip kasos vėžys, kuris dažniausiai aptinkamas tik tada, kai liga tampa nepagydoma ir mirtina.
„Google“ idėja yra pastebėti pokyčius organizmo biochemijoje, o tai veiktų tarsi ankstyva perspėjimo sistema. Tiesa, produktas kol kas yra dar labai ankstyvoje kūrimo stadijoje.
Ankstyva diagnozė yra vienas svarbiausių veiksnių norint išgydyti tokias ligas, kaip kasos vėžys, kuris dažniausiai aptinkamas tik tada, kai liga tampa nepagydoma.
Yra didelių skirtumų tarp vėžinių ir sveikų audinių. „Google“ žada nuolatos stebėti kraują ir tikrinti, ar jame nėra vėžio pėdsakų ir tikisi, kad stebėjimas leistų gauti diagnozę gerokai anksčiau, nei parodo fiziniai simptomai.
Tyrimą atlieka „Google“ mokslinių tyrimų padalinys „Google X“, kurio tikslas yra kurti potencialiai revoliucines idėjas.
Tai yra dar vienas bendrovės žingsnis į medicinos tyrimų sritį. Ankstesnieji buvo diabeto lygį matuojančio lęšio kūrimas bei startuolio, sukūrusio Parkinsono ligą neutralizuojantį šaukštelį, įsigijimas. Be to, „Google“ yra įsigijusi ir keleto medicinos srityje dirbančių įmonių akcijų.
Visažinės nanodalelės
Naujam tyrimui vadovauja molekulinės biologijos specialistas Andrew Conradas, kuris anksčiau sukūrė pigų plačiai pasaulyje paplitusį ŽIV diagnozės įrenginį.
„Vėliau daleles galima būtų atkurti kitoje vietoje, nes jos yra magnetinės, o ta vieta būtų ant riešo esančios kraujagyslės, kurios pasakytų, ką matė“, – teigia dr. A. Conradas.
„Esminis dalykas, kurį mes norime padaryti – pakeisti mediciną iš reakcinės į proaktyvią ir profilaktinę“, – sakė A.Conradas. – Nanodalelės leidžia stebėti kūną molekuliniu ir ląsteliniu lygiu,“
„Google“ kuria nanodalelių rinkinį, kuriomis būtų galima skirtingomis sąlygomis pamatuoti žymenis. Jos galėtų būti pritaikytos tam ,kad prikibtų prie vėžinių ląstelių arba vėžinių fragmentų DNR. Jos taip pat galėtų padėti nustatyti, kad riebalai atsiskiria nuo ląstelių sienelės. Jeigu riebalai sustabdo kraujotaką, gali sukelti širdies smūgį.
Kitas nanodalelių rinkinys nuolatos matuotų kraujyje esančių cheminių medžiagų kiekį. Pavyzdžiui didelis kalio kiekis yra siejamas su inkstų ligomis. „Google“ tiki, kad pavyks sukurti poringas nanodaleles, kurios, užfiksavusios kalį, keis spalvą.
„Vėliau daleles galima būtų atkurti kitoje vietoje, nes jos yra magnetinės, o ta vieta būtų ant riešo esančios kraujagyslės, kurios pasakytų, ką matė“, – teigia dr. A.Conradas.
Teoriškai, programinė įranga, studijuodama dalelių judėjimą, galėtų pateikti diagnozę. „Google“ siekia sukurti apyrankę, kuri nanodalelių informaciją iššifruotų naudodama šviesą arba radijo bangas kartą ar kelis kartus per dieną.
