Leidinio „Financial Times“ žurnalistai sugebėjo nusikopijuoti „Google“ pranešimą iki tol, kai jis buvo pašalintas iš NASA svetainės. NASA yra pasirašę partnerystės sutartį su „Google“ dėl kvantinių kompiuterių vystymo.
„Kiek mums žinoma, šis eksperimentas žymi pirmą skaičiavimą, kuris gali būti atliktas tik su kvantiniu kompiuteriu“, – nurodoma „Google“ moksliniame straipsnyje, kuris buvo pavadintas „Kvantinė viršenybė naudojant programuojamą superlaidų procesorių“ (angl. „Quantum supremacy using a programmable superconducting processor“).
Skelbiama, kad „Google“ kvantinis kompiuteris skaičiavimą – įrodymą, kad atsitiktinių skaičių generatorius skaičius generuoja iš tiesų atsitiktinai – sugebėjo atlikti per 3 minutes ir 20 sekundžių. Greičiausiam pasaulio „tradiciniam“ superkompiuteriui tos pačios užduoties sprendimas būtų užtrukęs apie 10 000 metų. Iš esmės tai reiškia, kad skaičiavimas tradiciniu kompiuteriu negali būti atliktas, todėl „Google“ tapo pirmąja kompanija, pademonstravusia „kvantinę viršenybę“.
Nepaisant šio pasiekimo svarbos, tikėtina, kad kvantiniai kompiuteriai, gebantys atlikti praktines užduotis, nebus gaminami dar ne vienerius metus. Tačiau sukūrus tokius gamybai parengtus kompiuterius bus galima tikėtis milžiniškos jo įtakos pačiose įvairiausiose srityse – kriptografijoje, chemijoje, dirbtinio intelekto vystyme, mašininiame mokymesi ir panašiai. „Google“ tikisi, kad kvantiniai kompiuteriai išplės „dvigubo eksponentinio augimo“ ribas. Vadinamasis Moore'o dėsnis byloja, kad kas 18 mėnesių tradicinių kompiuterių tranzistorių kiekis fiksuotame plote išaugs dvigubai. Kas iš esmės reiškia dukart išaugantį kompiuterių našumą per pusantrų metų.
Kas yra kvantiniai skaičiavimai?
Kvantinių skaičiavimų pagrindas yra kubitai, arba kvantiniai bitai. Tai yra fundamentalus minimalus informacijos kiekis, naudojamas kvantiniame kompiuteryje. Skirtingai nei įprastiniai bitai, kurių įgyjama reikšmė gali būti tik 0 arba 1, kubitas gali išnaudoti kvantinį efektą, vadinamą superpozicija. Iš esmės tai reiškia, kad kubito reikšmė tuo pačiu metu gali būti ir 0, ir 1.
Dėl šios savybės kai kuriuose skaičiavimuose eksponentiškai išauga informacijos, kurią galima apdoroti, kiekis. Pora kubitų, egzistuojančių 0 arba 1 būsenoje, gali koduoti keturias skirtingas būsenas. Trys kubitai – aštuonias. Trys šimtai kubitų gali koduoti daugiau būsenų, nei Visatoje yra atomų.
Anksčiau „Google“ skelbė, jog tikėjosi kvantinę viršenybę pasiekti iki 2017 metų pabaigos, tačiau jų sukurtą 72 kubitų sistemą buvo pernelyg sunku kontroliuoti. Tad vėliau buvo sukurtas 53 kubitų kompiuteris, pavadintas „Sycamore“ – jis ir buvo panaudotas pastarajam skaičiavimui atlikti.
Tačiau „Google“ pranešimo svarba suabejojo mažų mažiausiai vienas konkurentas. Leidiniui „Financial Times“ bendrovės IBM mokslinių tyrimų vadovas Dario Gilas sakė, kad „Google“ teiginiai apie pasiektą kvantinę viršenybę yra „tiesiog neteisingi“. D.Gilas sakė, kad „Google“ sistema yra specializuota techninė įranga, kuri yra sukurta tam, kad spręstų vienintelę užduotį – tai nėra bendros paskirties kompiuteris, kokį kuria IBM.
Lenktynėse, kuriose tikslas yra sukurti pirmąjį kvantinį kompiuterį, IBM yra aršūs „Google“ konkurentai. Anksčiau šiais metais IBM pristatė „Q System One“. Nors ši įranga dar yra toli nuo praktiškai naudingo skaičiuojančio aparato, IBM labiausiai didžiuojasi tuo, jog šis kompiuteris yra kur kas stabilesnis už visus kitus anksčiau jų pagamintus kvantinius kompiuterius. Kvantinių kompiuterių lustai yra nestabilūs dėl to, kad bet kokius skaičiavimus gali sutrikdyti šiluminės ir elektrinės interferencijos, o IBM sugebėjo tas interferencijas minimizuoti.
Visgi kiti ekspertai „Google“ pasiekimą vertino gerokai optimistiškiau. „Naujausia „Google“ informacija apie kvantinės viršenybės pasiekimą yra reikšmingas riboženklis mums ir toliau vystant kvantinių skaičiavimų potencialą. Mes kartu su visa pramone siekiame kuo greičiau vystyti visas šias sritis, kad išnaudotume tikrąjį kvantinių skaičiavimų potencialą. Ir nors kūrimo procesas vis dar yra pirmojoje šio maratono mylioje, mes tikime, šios technologijos potencialu“, – sakė „Intel“ kvantinės įrangos padalinio vadovas Jimas Clake'as.
Patys „Google“ savo pasiekimo nekomentuoja.
