Šis pranešimas pabrėžė vis didėjančią Vašingtono kampanijos žalą bendrovei „Huawei“. Iki šiol bendrovė tvirtino, kad JAV kaltinimai grėsme saugumui turėjo mažai įtakos jos pardavimams už Jungtinių Valstijų ribų.
„Huawei Technologies“, kuri savo išmaniuosiuose telefonuose naudoja „Google Android“ operacinę sistemą, pareiškė, kad toliau teiks saugumo naujinius ir paslaugas. Bendrovė nenurodė, kokių žemėlapių, nuotraukų ar kitų paslaugų gali nebelikti jos išmaniuosiuose telefonuose.
Donaldo Trumpo administracijos nurodymas dėl prekybos apribojimų yra nukreiptas prieš pirmąjį Kinijos pasaulinį technologijų prekės ženklą ir neabejotinai prisidės prie ginčų su Pekinu, kilusių dėl technologijų, prekybos ir kibernetinio saugumo, eskalacijos.
„Google“, kuri priklauso konglomeratui „Alphabet Inc.“, pareiškė, kad ji laikosi „reikalavimo dėl eksporto licencijų parduodant technologijas „Huawei“, kuris įsigaliojo ketvirtadienį.
„Garantuojame, kai laikomės visų JAV vyriausybės reikalavimų, o tokios paslaugos kaip „Google Play“ ir saugos paslauga „Google Play Protect“ ir toliau veiks šiuo metu jūsų turimuose „Huawei“ įrenginiuose“, – pranešė „Google“ socialiniame tinkle „Twitter“.
„Google“ leidžia išmaniųjų telefonų gamintojams nemokamai naudotis „Android“ ir jos pagrindinėmis paslaugomis, tačiau aparatinės įrangos, programinės įrangos ar paslaugų perkėlimą į „Huawei“ įrenginius ar techninę sąveiką nuo šiol ribos naujasis JAV įsakymas.
Dėl šios priežasties „Huawei“ telefonuose gali nelikti „Google“ žemėlapių programos ir kitų paslaugų, kurioms reikia tiesioginio palaikymo. Tai gali pakenkti „Huawei“, kurios klientai gali pasirinkti kitus prekės ženklus, siūlančius visą „Google“ funkcijų rinkinį.
JAV vyriausybės žodžiais, Kinijos tiekėjai, įskaitant „Huawei“ ir jos mažesnę varžovę „ZTE Corp“, kelia šnipinėjimo grėsmę, nes jų veiklą stebi Kinijos valdančioji komunistų partija. Visgi amerikiečių pareigūnai nepateikė jokių įrodymų, kad „Huawei“ įranga būtų naudojama kaip sąmoningas Pekino šnipinėjimo kanalas.
„Huawei“, kurios pagrindinė būstinė yra pietuose įsikūrusiame Šendženo mieste netoli Honkongo, anksčiau pranešė, kad jos pasauliniai pardavimai pernai išaugo 19,5 proc., palyginti su 2017 metais, iki 721,2 mlrd. juanių (105,2 mlrd. JAV dolerių). Pelnas išaugo 25,1 proc. iki 59,3 mlrd. juanių (8,6 mlrd. JAV dolerių).
„Huawei“ išmaniųjų telefonų siuntų kiekis per daugiau nei per metus padidėjo 50 proc. ir per pirmuosius tris 2019 metų mėnesius pasiekė 59,1 mln., tuo metu kai pasaulinė pramonė susitraukė 6,6 proc., rodo bendrovės IDC duomenys. Pramonės lyderės „Samsung“ ir trečios pagal dydį „Apple“ siuntų skaičius sumažėjo.
„Huawei“ pirmadienį pareiškė esanti „viena pagrindinių „Android“ pasaulinių partnerių“. Pasak bendrovės, ji padėjo sukurti sistemą, kuri „naudinga ir vartotojams, ir pramonei“.
„Mes ir toliau kursime saugią ir tvarią programinės įrangos ekosistemą, kad galėtume perteikti geriausią patirtį visiems vartotojams visame pasaulyje“, – teigiama įmonės pranešime.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad Kinija „stebės, kokia linkme pasuks padėtis“, tačiau nepateikė jokių užuominų, kaip gali sureaguoti Pekinas.
Po praėjusios savaitės JAV žingsnio Kinijos vyriausybė pareiškė, kad imsis priemonių apginti kinų bendroves užsienyje, tačiau nepateikė jokių nuorodų, kokių veiksmų ji galėtų imtis.
„Kinija palaikys Kinijos bendroves imantis teisėtų ginklų savo teisėms apginti“, – pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lu Kangas.
JAV įsakymas, reikalaujantis gauti vyriausybės patvirtinimą visiems amerikietiškų lustų, programinės įrangos ir kitų komponentų pardavimams bendrovei „Huawei“ ir 68 susijusioms įmonėms visame pasaulyje, įsigaliojo ketvirtadienį. „Huawei“ teigia, kad praėjusiais metais įsigijo prekių už 11 mlrd. JAV dolerių.
