Juk „Google“ yra žinoma kaip kompanija, pinigus uždirbanti iš gausybės internetinių projektų ir paslaugų – „Google AdWords“, „Google Apps“, „Gmail“, „Google Drive“ ir t.t. Tai interneto verslai, kurių vertė ir patogumas vartotojui iškėlė šią įmonę į verslo padangę. Paskutiniu metu ypatingai didėja „Google +“ reikšmė. O viskas prasidėjo nuo informacijos paieškos mechanizmo sukūrimo, didelių skaičiavimų ir kontekstinės reklamos.
Tačiau interneto technologijomis „Google“ neapsiribojo ir jau kuris laikas dirba su tam tikrais produktais, kurie yra realūs, o ne virtualūs. Tai taip vadinama „geležis“ – (angl. hardware), kuri reikalauja inžinerinių sprendimų, gamybinių pajėgumų, logistikos ir didesnių investicijų nei interneto verslai.
Pasižiūrėkime, ką dar sukūrė/išrado populiariausios pasaulyje paieškos kūrėja, nors jos pagrindinė veikla neįpareigoja to daryti:
Automobilis be vairuotojo
Interneto technologijomis „Google“ neapsiribojo ir jau kuris laikas dirba su tam tikrais produktais, kurie yra realūs, o ne virtualūs.
Viskas prasidėjo 2005 metais, kai vokietis inžinierius ir mokslininkas Sebastianas Thrunas ir jo komanda sukūrė robotą-mašiną „Stanley“ JAV Gynybos departamento vykdomam konkursui ir laimėjo 2 milijonus dolerių savo projekto įgyvendinimui. Po poros metų pasirodė dar vienas autonominis automobilis „Junior“.
Vėliau šia veikla susidomėjo „Google“. Taip atsirado „Google Chauffeur“ projektas, kurio tikslas sukurti autonominius automobilius, kuriems visiškai nereikėtų vairuotojo, juos valdyti per atstumą. Šiuo metu dirbama su automobilių saugumo programomis, nes pats automobilis jau veikia. Be to, Nevados valstija įteisino autonominius automobilius savo įstatymuose. JAV aktyviai dirba lobistai, siekiantys panašius įstatymus „prastumti“ kitose valstijose ar net Federaliniu lygiu.
„Google“ akiniai
1993 metais amerikiečių išradėjas ir mokslininkas Thadas Starneris sukūrė „dėvimą kompiuterį“. Nuo to laiko kompiuteriai vis mažėjo, kol galiausiai „Google“ pasiūlė T. Starneriui dirbti kartu su kitais aukščiausio lygio išradėjais, tarp kurių buvo ir jau minėtasis Sebastianas Thrunas.
Taip atsirado „Google Glass“ projektas. Dabar šis projektas eina masinės gamybos link. „Google“ akiniai yra akinių rėmelyje įmontuotas „dėvimas“ kompiuteris, galintis prisijungti prie interneto ir valdomas balsu. Iš esmės jis pateikia ieškomą informaciją vartotojui, leidžia jam bendrauti socialiniuose tinkluose neturint mobiliojo įrenginio ar kompiuterio. Nedidelis ekranėlis parodo tam tikrus duomenis tiesiai į akį, todėl jis netrukdo bendram vaizdui. Jo kaina – apie 1, 5 tūkst. JAV dolerių.
„Google TV“ ir „Chromecast“
Tai du skirtingi televizijos produktai. „Google TV“ yra interaktyvioji televizija, kuri gali rodyti tai, ko žiūrovas pageidauja jam patogiu metu. Šį programa veikia su „Android OS“ ir gali būti integruojama į „Logitech“ ir „Sony“ įrenginius. „Chromecast“ yra skaitmeninės televizijos imtuvas, kuris prijungiamas per vieną iš televizoriaus HDMI jungčių ir per bevielį ryšį transliuoja skaitmeninę televiziją. Tokio priedo kaina – vos 35 doleriai, jam nereikia atskiro maitinimo ir pulto, kaip tradiciniams skaitmeninės televizijos „blokeliams“.
„Nexus“ telefonas ir planšetė
„Google“ sukūrė ne tik „Android“ operacinę sistemą mobiliesiems įrenginiams, bet ir savo telefoną – „Nexus“. Pirmasis „Nexus“ telefonas buvo sukurtas bendradarbiaujant su LG, kiti telefonai gaminami su HTC ir „Samsung“ pagalba. Pirmoji planšetė („Nexus 7“) gaminta kartu su „Asus“, antroji – su „Samsung“.
„Cromebook“ nešiojamas kompiuteris
„Google“ išreikštas tikslas kontroliuoti internetą iš dalies jau yra įgyvendintas. Koks tikslas siekiamas dirbant su inovatyviais ir robotų technologija pagrįstais mechanizmais – vis dar neaišku.
Kompiuteriai yra brangus malonumas. Nešiojami kompiuteriai – dar brangesni už stacionarius, todėl „Google“ nusprendė šią problemą išspręsti savaip. Jie sukūrė „Chrome“ operacinę sistemą, kuri leidžia naudotis „debesies“ programomis vietoj to, kad naudotų kompiuterio CPU ir kietąjį diską.
Tokia operacinė sistema yra labai efektyvi ir nereikalauja didelių kompiuterio resursų. Būtent galingumas ir talpus diskas sudaro žymią kompiuterio kainos dalį, todėl jų atsisakius nešiojamas kompiuteris atpinga 2 kartus ar net daugiau. Tokiu būdu „Google“ sukūrė ir išleido kelias serijas „Chromebook'ų“, skirtų ne tokioms pasiturinčioms rinkoms – Indijai, Afrikai, Azijai ir t.t. Taip pat „Chromebook'ai“ skiriami mokymosi reikmėms. Jų kaina – 200-250 dolerių. Šie kompiuteriai gaminami kartu su „Asus“, „Samsung“, „Lenovo“ ir HP.
Visi išvardinti „Google“ produktai su interneto verslu neturi daug bendro. Tai rodo naują „Google“ kryptį – pereiti nuo paieškos sistemų verslo link inovatyvių techninių sprendimų ir net futuristinių verslų. Neseniai „Google“ įsigijo kompaniją „Boston Dynamics“, kuri sukūrė greičiau už žmogų bėgiojantį ir bet kokiu paviršiumi vaikščiojantį robotą. Dėl šio pirkinio „Google“ gavo naują pravardę – „SkyNet“. Tai kino filmų „Terminatorius“ serijos veikėja – kompanija, pagaminusi robotus, kurie filme nugali ir pavergia žmoniją...
„Google“ išreikštas tikslas kontroliuoti internetą iš dalies jau yra įgyvendintas. Koks tikslas siekiamas dirbant su inovatyviais ir robotų technologija pagrįstais mechanizmais – vis dar neaišku.
