Graiko vadovaujamos amerikiečių įmonės „Pfizer“ vakciną nuo COVID-19 sukūrė turkų šeima, gyvenanti Vokietijoje

Štai kur tikrasis mokslo globalumas: kuomet pandemija atakuoja visą pasaulį, visas pasaulis ir suremia pečius. Ir tada jau valstybių sienų ir tautybės klausimai keliauja į patį tolimiausią planą.
Uguras Sahinas ir Ozlem Tureci
Uguras Sahinas ir Özlem Türeci / „Scanpix“ nuotr.

Prieš dvejus metus dr. Uguras Sahinas medicinos konferencijoje Berlyne pateikė labai drąsią prognozę. Užkrečiamųjų ligų ekspertų pilnoje salėje jis sakė, kad jo bendrovė pasaulinės pandemijos atveju tikriausiai galėtų panaudoti savo technologiją, pagrįstą informacinės RNR (mRNR) molekulėmis ir prisidėti prie labai operatyvaus vakcinos sukūrimo, rašo „The New York Times“.

Tais laikais nei U.Sahinas, nei jo vadovaujama kompanija „BioNTech“ nebuvo labai žinoma – jos pavadinimas galbūt buvo girdėtas tik žmonėms, besisukantiems labai jau mažame Europos biotechnologijų startuolių pasaulyje. „BioNTech“ U.Sahinas įkūrė su savo žmona – dr. Özlem Türeci. Iš pradžių visas jų dėmesys buvo nukreiptas į vėžinių ligų gydymą. Tuo metu „BioNTech“ negalėjo pasigirti nė vienu rinką pasiekusiu produktu, o apie COVID-19 pasaulis dar nebuvo girdėjęs.

Bet mokslininko žodžiai buvo pranašiški.

Pirmadienį farmacijos pramonės gigantai „Pfizer“ kartu su „BioNTech“ paskelbė, kad vakcina, sukurta U.Sahino ir jo kolegų, klinikinių tyrimų metu pasiekė daugiau nei 90 proc. efektyvumą to tyrimo dalyvius apsaugant nuo koronaviruso, kurie, mokslininkų žiniomis, iki tol šia virusine liga nebuvo sirgę. Puikūs tyrimo rezultatai iškėlė „Pfizer“ ir „BioNTech“ į pirmaujančią poziciją siekiant sukurti ginklą prieš ligą, kuri visame pasaulyje jau nusinešė daugiau nei 1,2 mln. gyvybių.

„Tai gali būti COVID eros pabaigos pradžia“, – per interviu antradienį sakė U.Sahinas.

Vakcinos kūrimo darbus mokslininkų grupė pradėjo dar šių metų sausį – iškart po to, kai U.Sahinas mokslo žurnale „The Lancet“ perskaitė straipsnį, kuris jį įtikino, jog koronavirusas, tuo metu sparčiai plitęs nedidelėje Kinijos dalyje, greitai pavirs pasaulinio lygio pandemija. Vokietijos Mainco mieste veikiančios įmonės darbuotojai buvo skubiai atšaukti iš atostogų ir pradėjo darbą, kurį jie patys pavadino „Project Lightspeed“ („Projektas Šviesos greitis“).

„Pasaulyje yra ne tiek jau daug įmonių, kurios turi galimybių ir kompetencijos atlikti šį darbą taip greitai, kaip tai padarėme mes. Todėl mums tai buvo ne galimybė, o pareiga, nes supratau, kad galėtume būti tarp pirmųjų, sukūrusių vakciną“, – praėjusį mėnesį per interviu sakė mokslininkas.

Po to, kai „BioNTech“ bioinžinieriai identifikavo keletą perspektyvių vakcinos kandidatų, U.Sahinas padarė išvadą, kad reikia surasti būdą skubiai jas išbandyti, gauti farmacijos reguliavimo įstaigų palaiminimą ir pateikti geriausią vakcinos kandidatą rinkai. „BioNTech“ su įmone „Pfizer“ bendradarbiavo jau nuo 2018 metų – Vokietijos mokslininkai kūrė vakciną nuo „paprastojo“ gripo – todėl natūralu, kad kovą buvo sutarta dėl bendradarbiavimo ir kur kas skubesnėje bei svarbesnėje srityje – kuriant vakciną nuo koronaviruso.

Nuo to laiko iš Turkijos kilęs U.Sahinas užmezgė draugiškus santykius su Albertu Bourla – iš Graikijos kilusiu „Pfizer“ generaliniu direktoriumi. Per kelis paskutinius interviu jie sakė, kad juodu suartino labai panaši praeitis: abu yra ir mokslininkai, ir emigrantai.

„Supratome, kad jis yra iš Graikijos, o aš – iš Turkijos. Nuo pat pradžių tai buvo labai asmeniška“, – sakė U.Sahinas, tiesiogiai neminėdamas įtampos, šiuo metu tvyrančios tarp jų abiejų gimtųjų šalių.

55 metų U.Sahinas gimė Iskenderuno mieste, Turkijoje. Kai jam buvo ketveri, jo šeima persikraustė į Kelną Vokietijoje, kur abu jo tėvai dirbo „Ford“ automobilių gamykloje. Emigrantų vaikas užaugo vedamas noro tapti gydytoju. Taip ir nutiko – Kelno universitete jis įgijo medicininį išsilavinimą. 1993 metais tame pačiame universitete jis apgynė ir daktaro laipsnį, už darbą apie imunoterapijos taikymą vėžinėse ląstelėse.

Karjeros pradžioje jis susipažino su Ö.Türeci. Ji iš pradžių ketino tapti vienuole, bet gyvenimas pasisuko taip, kad ji pradėjo studijuoti mediciną. 53 metų „BioNTech“ medicinos vadovė Ö.Türeci gimė jau Vokietijoje, turkų gydytojo, emigravusio į Vokietiją, šeimoje. Santuokos dieną ji kartu su U.Sahinu po ceremonijos grįžo dirbti į laboratoriją.

Iš pradžių ši mokslininkų pora visą savo laiką skyrė moksliniams tyrimams ir dėstytojavimui, įskaitant Ciuricho universitetą, kuriame U.Sahinas dirbo 1996 m. Nobelio medicinos premijos laureato Rolfo Zinkernagelio laboratorijoje.

2001 m. U.Sahinas ir Ö.Türeci įsteigė bendrovę „Ganymed Pharmaceuticals“, kuri užsiėmė priešvėžinių vaistų kūrimu naudojant monokloninius antikūnus.

Po keleto metų buvo įsteigta ir įmonė „BioNTech“, ketinusi vėžio priešvėžinės tikslais aprėpti platesnį biologinių technologijų spektrą, įskaitant informacinių RNR molekulių pagrindu kuriamus preparatus. „Norime sukurti didžiulę europietišką farmacijos kompaniją“, – anuokart vietos laikraščio žurnalistams sakė U.Sahinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uguras Sahinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uguras Sahinas

Dar iki pandemijos pradžios „BioNTech“ vykdė ganėtinai sėkmingą veiklą. Įmonė sugebėjo pritraukti šimtus milijonų dolerių investicijų, joje dirbo daugiau nei 1800 žmonių, šios kompanijos biurų buvo Berlyne ir kituose Vokietijos miestuose, o taip pat – Kembridže (JAV), 2018 metais įmonė užmezgė partnerystę su „Pfizer“. Praėjusiais metais Billo ir Melindos Gatesų fondas į vaistų prieš ŽIV bei tuberkuliozę kūrimą šioje įmonėje investavo 55 mln. JAV dolerių. Be to, 2019 m. U.Sahinas buvo apdovanotas Mustafos prizu – kas dvejus metus musulmonams, dirbantiems mokslo ir technologijų srityje, teikiamu Irano įsteigtu apdovanojimu.

2016 m. turkų šeima bendrovę „Ganymed Pharmaceuticals“ pardavė už 1,2 mlrd. eurų. Praėjusiais metais „BioNTech“ pradėjo viešą prekybą akcijomis. Įmonės rinkos vertė staigiai pašoko virš 18 mlrd. eurų, o mokslininkai iš Turkijos tapo viena turtingiausių šeimų Vokietijoje.

Nepaisant turtų, du milijardieriai su savo paaugle dukterimi gyvena kukliame bute, esančiame netoli pagrindinės būstinės. Į darbą jie važinėja dviračiu ir net neturi nuosavo automobilio.

„Uguras yra labai, labai unikali asmenybė. Jį domina tik mokslas. Verslo reikalai jo visiškai netraukia. Jam tai visai nepatinka. Jis yra mokslininkas ir labai principingas žmogus, aš juo pasitikiu 100 procentų“, – apie savo draugą sakė „Pfizer“ vadovas A.Bourla.

Vokietijoje, kur imigrantų klausimas vis dar kelia politinę įtampą ir netgi nesantaiką, dviejų iš Turkijos kilusių mokslininkų sėkmė buvo priimta labai džiaugsmingai.

„Ši pora yra puikiausias sėkmingos integracijos Vokietijoje pavyzdys“, – rašė konservatyvi Vokietijos verslo naujienų svetainė „Focus“.

Vokietijos parlamento narys Johannesas Vogelis tviteryje rašė, kad jeigu sprendimus priiminėtų kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“, tai Vokietijoje nebūtų „BioNTech“ su jos vadovais – Özlem Türeci ir Uguru Sahinu.

„Jeigu spręstų kapitalizmo ir globalizacijos kritikai, nebūtų bendradarbiavimo su „Pfizer“. Bet tai ir yra mūsų stiprybė: imigracijai atvira valstybė, rinkos ekonomika ir atvira bendruomenė“, – pridūrė politikas.

Tiesa, pats U.Sahinas politikai šias metais apskritai neturėjo laiko. „BioNTech“ plušėjo kuriant vakciną. Ir netgi galutinės sutarties su konkrečiais finansinių klausimų sprendimais su „Pfizer“ jis dar nepasirašė.

„Šiame versle pasitikėjimas ir asmeniniai santykiai yra be galo svarbūs, nes viskas vyksta labai greitai. Daugeliu klausimų vis dar turime ketinimų protokolą, bet ne galutinę sutartį“, – sakė U.Sahinas.

Apie vakcinos efektyvumo tyrimų rezultatus jis ir Ö.Türeci sužinojo dar sekmadienio vakarą – šią sėkmę jie atšventė namie išsivirdami turkiškos arbatos. „Žinoma, kad atšventėme. Mums labai palengvėjo“, – sakė mokslininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis