„Shimizu“ teigia, kad pilnai pastatyti visą konstrukciją užtruks apie penkerius metus, o reikalingų technologijų įrengimui prireiks iki 15 metų. Ambicingoji struktūra bus padalyta į tris dalis. 500 metrų skersmens plūduriuojančioje sferoje, šiek tiek iškilusioje į jūros paviršių, bus įrengta verslo ir gyvenamoji zona bei viešbučiai. Šią konstrukcijos dalį su vandenyno dugnu (3-4 km gylyje) jungs 15 kilometrų ilgio spiralės formos kelias.
Įmonė povandeninius miestus ketina statyti ne iš plieno ar betono, o dervos ir plastiko, tam panaudojant pramoninius 3D spausdintuvus.
„Tai yra realus sumanymas, o ne svajonė, – pakomentavo Shimizu atstovas Hideo Imamura.
Prie šio projekto prisidėti sutiko ekspertų grupė iš Tokijo universiteto, Jūros ir žemės mokslo ir technologijų agentūra ir kitos energetikos įmonės. Kompanija taip pat tikisi sulaukti finansavimo ir iš privataus sektoriaus. Bendrovės „Shimizu“ atstovai tvirtina, kad preliminari projekto vertė bus apie 3 trln. jenų (apie 70 mlrd litų).
Vis dėlto, projektas sulaukė ir neigiamo vertinimo. Tokijo universiteto urbanistikos studijų katedros profesoriaus asistentas Christianas Dimmeris tvirtina, jog tokios „techno-utopijos“ pasaulines krizes gali ne sumažinti, o net ir paskatinti (šiuo atveju klimato kaitą bei jūros lygio didėjimą).
„Tai Japonijoje jau įvyko 1980 metais, kai ta pati korporacija plėtojo projektą, numatantį statyti požeminius bei plaukiojančius miestus, tačiau galiausiai ekonomikos burbulas sprogo ir žlugę planai pagilino viso statybų sektoriaus krizę. Gerai, kad kūrybingi žmonės nuolat mąsto, kaip atsilaikyti prieš klimato kaitą, stabdyti kylantį jūros lygį bei kurti lankstesnę visuomenę, bet aš tikiuosi, kad mes nepamiršime galvoti ir apie demokratinę miesto ateitį, kurioje piliečiai galėtų patys dalyvauti ją formuojant, o ne tiesiog pirkti korporacijų sukurtas utopines vizijas“, – vylėsi mokslininkas.
„Shimizu“ projektas išsiskiria tuo, kad draugiško aplinkai miesto energijos gamybai planuojama panaudoti jūros dugne esančius mikroorganizmus, kurie anglies dvideginį paverčia į metaną. O tuo tarpu elektros generatoriai palei vandenyne plytinčią spiralę išnaudos jūros vandens temperatūra skirtumus ir gamins papildomą energiją. Šis procesas dar žinomas, kaip vandenyno terminės energijos konversija.
Buitinėms reikmėms bei maistui vanduo bus išgaunamas tiesiog iš jūros. Išfiltruotas (nuo druskų) hidraulinio slėgio pagalba jis galės būti pumpuojamas į visas gyvenamas patalpas.
Tai ne pirmas kartas, kai šalies statybos pramonės atstovai rimtai galvoja kurti darnias bendruomenes neįprastose vietose. „Obayashi Corp“ planavo statyti 100 tūkst. km ilgio kosminį liftą, o ta pati „Shimizu“ bendrovė galvojo apie bazės Mėnulyje įkūrimą, viešbutį kosmose ir plaukiojantį botanikos sodą-miestą.
Tokios idėjos neveltui gimsta Japonijoje. Čia sausumoje gyvenančioms bendruomenėms nuolat gresia dideli žemės drebėjimai, cunamiai ir kitos gamtos stichijos.
