Tokias nesuvokiamas apsukas išspaudė mikroskopinė sfera, kurią sukūrė Šv. Andrejaus universiteto (Škotija) mokslininkai.
„Ši sistema užduoda stulbinamus termodinamikos srities klausimus ir meta iššūkį modeliuoti sistemą teoriškai, – tvirtina vienas iš darbo bendraautorių, minėto škotų universiteto fizikas Michaelas Mazilu. – Apsisukimų greitis yra toks didelis, kad kampinis greitėjimas sferos paviršiuje milijardą kartų viršijo Žemės paviršiaus gravitaciją. Neįtikėtina, kad išcentrinės jėgos tos sferos nesuplėšo.“
Dar iki XX a. prieita išvada, kad dideli objektai paklūsta klasikiniams fizikos dėsniams, tačiau kvantinė teorija nagrinėja beprotišką subatominių dalelių elgesį. Tiesa, kas vyksta pereinamajame mastelyje (tarp labai mažo ir gana mažo), mokslininkai yra išsiaiškinę ne tiek jau ir daug.
Kad užpildytų šią žinių spragą, tyrėjai „įkalina“ atomų ar molekulių grupes lazerio spindulyje ir mėgina vakuume išsukti jas iki neįtikėtinų apsukų. Teoriškai, toks eksperimentas turėtų atskleisti, ar iš tiesų egzistuoja kvantinė trintis, kuri galėtų mažinti kvantinių dalelių judėjimą net ir be išorinių trinties jėgų.
M.Mazilu su kolegomis tą patį pamėgino išsiaiškinti su gerokai didesniu objektu – tokiu, kurį sudaro milijonas atomų. Tyrėjų kolektyvas iš kalcio atomų suformavo miniatiūrinę, 4 mikrometrų skersmens sferą. Palyginimui, plauko skersmuo siekia apie 40 mikrometrų. Sukurtą sferą vakuume jie apšvietė lazerio spinduliu. Mikroskopinio rutuliuko apsukas tyrėjai didino keisdami spindulio poliarizaciją.
Kadangi sferos nestabdė jokia trintis su oru (eksperimentas buvo vykdomas vakuume), tyrėjams pavyko rutuliuką išsukti iki beprecedenčių apsukų – 600 mln. apsisukimų per minutę. Viršijus šią ribą, sfera suiro.
Įdomu ir tai, kad objektas veikė ir kaip mikroskopinis giroskopas, stabilizuojantis savo judesį svyravimų metu. Tai atvėsino sferą iki -233°С. Nors šis eksperimentas neįrodė kvantinės trinties egzistavimo, tai gali būti atlikta kitų tyrimų metu.
