Tradiciškai pats žodis korvetė apibūdina mažiausių karinių laivų klasę. To Norvegijos karališkasis karinis jūrų laivynas ir norėjo, kai praeito amžiaus pabaigoje užsakė 6 „Skjold“ klasės laivus – mažo, manevringo ir itin greito laivo, galinčio pakeisti senstančius ir prastai ginkluotus „Hauk“ klasės patrulinius laivus.
Pirmasis „Skjold“ klasės laivas, žymėtas P960 numeriu, į vandenį buvo nuleistas 1998 metais, o 1999-iais jau ėmėsi tarnybos, iš karto tapdamas greičiausiu kariniu laivu pasaulyje. Kartu tai buvo vienas iš pirmųjų sunkiai radarais pastebimų laivų. Tiesa, šie laivai tobulinami iki šiol – pirmieji buvo užbaigti pagal iškeltus standartus tik 2013 metais.
Visas 47,5 metrų ilgio „Skjold“ korpusas yra pagamintas iš stiklo bei anglies pluoštų, o priekinė jo dalis yra padengta specialia radarų bangas sugeriančia danga. „Skjold“ neturi stačiu kampu sumontuotų korpuso detalių, kiekvienas paviršius yra bent šiek tiek pasviręs, taip dar labiau apsunkinant radarų galimybes pastebėti korvetę. Durys ir langai yra sumontuoti be išsikišusių rėmų ir su korpuso plokštėmis sudaro plokščius ir lygius paviršius.
„Skjold“ korvetės yra neblogai ginkluotos. Kiekviena turi 8 „Konigsberg“ raketas, vieną 76 mm patranką ir porą kulkosvaidžių. Tačiau šalia jų galima montuoti ir kitas ginkluotės sistemas, įskaitant „Mistral“ ar kitas raketas. Šias korvetes saugo ir MASS technologija, kuri klaidina praktiškai bet kokius elektromagnetinio spektro signalus naudojančią ginkluotę.
Bet pakalbėkime apie greitį. „Skjold“ korvetė turi net keturias dujų turbinas. Dvi mažesnės „Pratt & Whitney ST18M“ įprastai naudojamos plaukiant lėčiau, o kai reikia išvystyti didesnį greitį pasitelkiamos ir dvi „Pratt & Whitney ST40M“. Bendra šių variklių galia – 12 170 kW. To pakanka, kad „Skjold“ korvetė įsibėgėtų iki didesnio nei 60 mazgų (110 km/val.) greičio. Tikslus maksimalus „Skjold“ greitis yra įslaptintas.
Tai, beje, nėra tik variklių nuopelnas. „Skjold“ korvetė turi katamarano tipo korpusą su oro pagalve korpuso viduryje. Tokia konstrukcija leidžia laivui skrieti vandens paviršiumi ir sumažina neigiamą priešpriešinių bangų poveikį. Tačiau nemanykite, kad „Skjold“ korvetės visada plaukioja tokiu milžinišku greičiu – jis pasiekiamas tik ramioje jūroje. Kylant vidutinio dydžio bangoms „Skjold“ neįsibėgėja iki daugiau nei 45 mazgų (83 km/val.), o dar didesnės bangos šios korvetės greitį riboja iki 25 mazgų (46 km/val.).
Sukurti tokį greitį pasiekiantį laivą nėra lengva. Tenka apgalvoti aerodinamiką, hidrodinamiką, stabilumą ir viską suderinti su laivui skirtomis užduotimis. „Skjold“ klasės korvetės iki šiol gali būti laikomos greičiausiais kariniais laivais pasaulyje – jas aplenkė WP-18 kateriai, tačiau jie yra mažesni. Kita vertus, „Skjold“ klasės laivai yra tokie maži, kad kartais yra vadinami tiesiog patruliniais laivais, o ne korvetėmis.
