Ką iš tikrųjų reiškia 43 terabitai per sekundę? Visų pirma, tai yra 5,4 terabaito per sekundę. Jei tiksliau – 5 375 gigabaitai per sekundę Kaip pažymima „ExtremeTech.com“, tokia sparta 1 GB filmą parsisiųstumėte nespėję nė mirktelėti – per 0,2 milisekundės. Visų mūsų žiniai, akimirksnis vidutiniškai trunka ne 1 sekundę, o nuo 100 iki 400 milisekundžių.
Išeitų, kad kol blakstienos klaptelės bent vieną sykį, šitas skaitmeninis žvėris jums bus spėjęs parsiųsti nuo 500 iki 2 tūkst. 1 GB filmų.
Išeitų, kad kol blakstienos klaptelės bent vieną sykį, šitas skaitmeninis žvėris jums bus spėjęs parsiųsti nuo 500 iki 2 tūkst. 1 GB filmų.
Kaip danams pavyko pro šviesolaidžio laidelį prakišti šitokį duomenų srautą, sunku pasakyti. Gali būti, kad jie naudojo protokolą, kažkuo primenantį „Flexigrid“. Šis šiemet pasaulį išvydęs monstras moka per sekundę perpumpuoti 1,4 terabito duomenų, o tai yra žvėriška sparta, palyginus su tuo, kas dabar prieinama komercinėje plotmėje. Visai tikėtina, kad danų programuotojams pavyko sukurti visiškai kitokį, kur kas pažangesnį protokolą.
Pabrėžtina ir tai, kad Danijos technologijų universiteto galvočiai kokio nors technologinio dopingo nenaudojo – jų rekordinio eksperimento sparta buvo pasiekta per vieną šviesolaidį, kurį naudoja japonų ryšio bendrovė NTT. O „žaidžiant“ su daugybe šviesolaidžių, pasaulyje yra pavykę pasiekti šimtų ir net tūkstančių teraibtų (petabitų) per sekundę spartą.
Tiesa, tokie eksperimentai su technologine kasdienybe prasilenkia taip, kad apie tai nebūtina ir kalbėti. Įprastam ryšių pasaulyje naudojamos vieno šviesolaidžio technologijos. Tad kaip tik danų pasiekimas turi neprastų perspektyvų kada nors tapti visų mūsų kasdienybe.
Beje, to paties universiteto tyrėjai pirmieji pasaulyje viršijo 1 TB spartos rekordą. Tai įvyko 2009 metais. Iki šiol pasaulyje buvo pasiekta 26 terabitų per sekundę duomenų siuntimo sparta. 2011 m. rekordas priklausė Karlsrūjės technologijų instituto IT specialistams. Nors jų rekordas nepagerintas nė dvigubai, jis buvo siekiamas 3 metus.
