Iš tikrųjų, konteinerinių ir kitų didžiųjų komercinių laivų nereikėtų lyginti su povandeniniais laivais. Krovinius gabenantys laivai tai privalo daryti ekonomiškai. Taigi, jie nuo pat pastatymo yra pritaikyti mažesniam greičiui, kuris leidžia keliauti pigiau. Tuo tarpu kariniai laivai privalo greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir toks didelis dėmesys ekonomiškumui nėra skiriamas.
Štai greičiausiu kariniu laivu pasaulyje galima laikyti norvegų Skjold klasės korvetę. Šis laivas įsibėgėja iki didesnio nei 60 mazgų (110 km/val.) greičio. Tai pasiekiama ne tik galingų variklių, bet ir ypatingos, vandens pasipriešinimo poveikį mažinančios korpuso formos.
Povandeniniai laivai yra labai aptakūs ir galingi, bet ar yra labai greiti? Na, sunku pasakyti.
Į šį klausimą atsakyti sunku todėl, kad karinių povandeninių laivų technologijos ir galimybės yra laikomos paslaptyje. Štai Rusijos Akula klasės (rus. dar vadinami Щука-Б) povandeninis laivas paniręs gali pasiekti 28-35 mazgų (52-65 km/val.) greitį, tačiau kalbama, kad jei tik to prireiktų, Akula įsibėgėtų ir iki 75 km/val. 35 mazgų greitį išvysto ir kita rusiškų povandeninių laivų klasė Yasen, o kiti yra lėtesni.
JAV Kariniame jūrų laivyne irgi surastume pakankamai greitų povandeniniai laivų. Ohio klasės povandeninis laivas oficialiai gali įsibėgėti iki 20 mazgų (37 km/val.) greičio, bet neoficialiais duomenimis ir 25 mazgų greitis jam nėra riba. Los Angeles klasės povandeniniai laivai oficialiai pasiekia tą patį 20 mazgų greitį, bet manoma, kad gali perkopti 33 mazgų ribą. Tuo tarpu Virginia klasės povandeniniai laivai gali pasiekti 25 mazgų greitį. Tačiau nei vienas iš jų neprilygsta 35 mazgų (65 km/val.) greitį pasiekiančiam Seawolf. Ši povandeninių laivų klasė buvo specialiai sukurta greitam ir kiek įmanoma tylesniam veikimui.
Žinoma, JAV ir Rusija nėra vienintelės šalys naudojančios povandeninius laivus. HMS Astute, Jungtinės Karalystės povandeninis laivas, laikomas vienu technologiškai pažangiausių pasaulyje, pasiekia 30 mazgų (56 km/val. greitį).
Prancūzų Triomphant klasės povandeniniai laivai taip pat yra labai modernūs, bet įsibėgėja tik iki 25 mazgų (46 km/val.) greičio. Kitos prancūzų povandeninių laivų klasės Rubis atstovai yra šiek tiek greitesni. Japonų Oyašio ir Sōryū klasės laivai pasiekia 20 mazgų (37 km/val.) greitį. Žinoma, pavyzdžių galima pririnkti ir daugiau, tačiau tiesa yra ta, kad greičiausi kada nors sukurti povandeniniai laivai jau nebeplaukioja.
Kadaise buvo stengiamasi sukurti kiek įmanoma greitesnį povandeninį laivą. USS Albacore, tyrimams skirtas JAV Karinio jūrų laivyno povandeninis laivas, plaukiojęs 1953-1972 metais, buvo kur greitesnis vėliau pastatytus Ohio ir Los Angeles klasės laivus – tikrai pasiekė net 33 mazgų (61 km/val.) greitį. Tais laikais tai buvo didelis pasiekimas. Tačiau pačius greičiausius povandeninius laivus surastume Sovietų sąjungos karinio jūrų laivyno istorijoje.
Alfa klasės povandeninis laivas, techniškai vienas iš Akula klasės pirmtakų, po vandeniu galėjo pasiekti net 41 mazgo (76 km/val.) greitį. 1971–1996 metais naudotas Alfa tuo metu oficialiai buvo greičiausias pasaulyje. Buvo kalbama, kad prireikus jis gali išvystyti ir 45 mazgų (83 km/val.) greitį. Tačiau greičio rekordas Alfa klasei turbūt nepriklauso.
Papa klasės povandeninis laivas (taip jį pakrikštijo NATO, pirmiausia jis vadinosi K-162, vėliau – K-222) buvo unikalus eksperimentinis laivas. Jis plaukiojo 1968-1984 metais. Neoficialiai savo rekordą jis pasiekė bandymų metu, kai įsibėgėjo iki 44,7 mazgų (83 km/val.) Visgi to patvirtinti neįmanoma.
Apskritai, visų čia paminėtų skaičių neįmanoma patvirtinti. Tikrosios karinių povandeninių laivų galimybės gali būti ir nepalyginamai didesnės, tačiau tai yra slepiama. Galimybė greitai pasitraukti po sėkmingos ar nesėkmingos atakos yra labai svarbi, o branduolinių reaktorių kuriama energija ir ištobulinta korpuso forma leidžia pasiekti ir sunkiai įsivaizduojamą greitį. Žinome tik tiek, kad tikrai niekas negali pavyti juodojo marlino – ši žuvis pasiekia 71,3 mazgų (132 km/val.) greitį.
