Jau vien per šiuos metus Grenlandija prarado pakankamai ledo, kad vidutinį pasaulio jūros lygį padidintų daugiau nei milimetru.
Tyrėjai sako, kad juos pribloškia spartėjantis tirpimas ir baimė dėl miestų, esančių viso pasaulio pakrantėse, ateities.
Kodėl Grenlandija yra svarbi? Iš esmės todėl, kad jos ledo sluoksnis yra septynis kartus didesnis už Jungtinės Karalystės plotą, o vietomis jis yra iki 2–3 km storio. Joje yra tiek daug užšalusio vandens, kad jei viskas ištirptų, jūros lygis visame pasaulyje pakiltų iki 7 m.
Tai neįvyks per šimtus ar net tūkstančius metų, tačiau net ir nedidelis tirpimo greičio padidėjimas ateinančiais dešimtmečiais gali kelti grėsmę milijonams žmonių, kurie gyvena žemose vietose.
Vienas iš ledo sluoksnį tyrinėjančių mokslininkų, Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybos daktaras Jasonas Boxas perspėja apie galimus pavojus ir sako, kad pakrantėse gyvenantys turėtų pasiruošti.
„Tai mane iš tikrųjų pažadina vidury nakties, nes suprantu šios vietos svarbą visam pasauliui ir tai, kokią įtaką tai daro jūros lygio kilimui“, – sakė jis.
Iki nesenų laikų Grenlandijos ledo sluoksnis iš esmės buvo pusiausvyros būsenoje – žiemą iškritusio sniego kiekis buvo maždaug lygus ledo, ištirpstančio vasarą, kiekiui.
Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau ledo ištirpdavo. Arba ledas ištirpsta sausumoje ir vandens srautai yra nukreipiami į aplinkines jūras, arba didžiuliai ledo gabalai atitrūksta nuo pakraščių ir plūduriuoja kaip ledkalniai, palaipsniui tirpdami.
Anot daktaro J.Boxo, pastaruoju metu pakilusi vidutinė temperatūra jaučiama Grenlandijoje: „Jau dabar tai yra mirties nuosprendis Grenlandijos ledynui, nes ateityje manome, kad temperatūra tik kils.“
„Taigi, mes prarandame Grenlandiją. Klausimas yra tik, kaip greitai“, – pridėjo jis.
Nors galėtume galvoti apie Arktį, kaip apie nesugadintą, akinančiai baltos spalvos kraštovaizdį, realybėje jis atrodo purvinas. Vaikščiodamas po jį, jautiesi lyg vaikščiotum mėnulyje. Yra dideli blyškiai pilkos spalvos plotai ir mažesni ploteliai, kurie yra daug tamsesni, padengti tarsi purvu ar dumblu – tai niūrus ir gana slegiantis reginys.
Iš pradžių manyta, kad tai dulkių ir taršos mišinys, atneštas iš tolimųjų gamyklų. Tačiau mokslininkai suprato, kad pagrindinė tamsėjimo priežastis iš tikrųjų yra biologinė – dumbliai, mikroskopiškai maži augalai, klestintys tirpstančiame lede.
Kadangi Grenlandijos padėtis gali daryti įtaką milijonams žmonių, ji tapo mokslininkų tyrimų centru. JAV kosmoso agentūra NASA daugelį metų vykdo projektus, tiriančius, dėl ko ledas tirpsta ir kas gali nutikti ateityje.
Buvo padaryta daug atradimų. Pavyzdžiui, nors didysis Grenlandijos ledo masyvas atrodo nejudrus, iš tikrųjų jis visada slenkasi link kranto. Buvo nustatyta, kad vasarą šis judėjimas padvigubėja, kadangi nuo paviršiaus tirpstantis vanduo atsiduria masyvo dugne ir padeda jam slysti tolyn.
J.Boxas ir jo komanda sukūrė jutiklių tinklą tam, kad stebėtų, ledo aukštį, jo judėjimą ir kaip jis keičiasi.
Didžiausias iššūkis mokslo bendruomenei yra suprasti ledo sluoksnio mechanizmus, kad būtų galima pateikti patikimas jūros lygio kilimo prognozes pasauliui.
Grenlandų yra tik 56 000. Jie gyvena bendruomenėse, įsikūrusiose siauroje žemės juostoje ties ledyno kraštu. Vietiniai gyventojai puikiai pastebi, kad anksčiau matyti ledynai slenka link pakrantės. Taip pat sako, kad dabar jų šalyje atsirado geresnės sąlygos ūkininkavimui, mat tapo šilčiau.
