Pirmadienį žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad dėl bendro Grenlandijos ledo dangos nykimo jūros lygis pakils mažiausiai 10 cm, nesvarbu, kokie būtų klimato atšilimo scenarijai.
Jei blogiausi pastarųjų dviejų dešimtmečių metai taptų tipiniais Grenlandijos vandens ciklo metais, dėl ledo nykimo jūros lygis galėtų pakilti ir apie 78,2 cm.
Danijos ir Grenlandijos geologinės tarnybos mokslininkai stebėjo ledo dangos tūrio pokyčius Grenlandijoje ir aplink ją. Mokslininkai nustatė, kad maždaug 3,3 proc. Grenlandijos ledo dangos – tai atitinka 110 trilijonų tonų ledo – neišvengiamai ištirps, nes ledo danga reaguoja į jau įvykusius klimato pokyčius.
Pasak pagrindinio autoriaus, Danijos ir Grenlandijos geologinės tarnybos mokslininko Jasono Boxo, jūros lygis dėl šio ištirpusio ledo pakils „nepriklausomai nuo bet kokių numatomų būsimų klimato pokyčių šiame šimtmetyje“.
Nors autoriai nenurodė konkretaus laiko, jie prognozuoja, kad jūros lygio pokytis gali įvykti iki šimtmečio pabaigos.
Masyvūs ledo skydai gali greitai ištirpti, kai oro temperatūra yra šilta, tačiau šiltesnis vandenyno vanduo taip pat ardo skydą jo pakraščiuose.
Šios išvados paskelbtos po to, kai šiais metais JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija paskelbė 2022 m. jūros lygio kilimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad JAV pakrantes per ateinančius 30 metų gali apsemti 10–12 cm. Ataskaitoje teigiama, kad dėl to potvyniai kils daugiau nei 10 kartų dažniau.
Grenlandijoje yra tiek ledo, kad jei jis visas ištirptų, jūros lygis visame pasaulyje pakiltų beveik 8 metrais. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog jūros lygis pakils tolygiai visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, tokiose vietose kaip Grenlandija mažėjant ledui, mažėja ir ledo gravitacinė vandens trauka, todėl Grenlandijos jūros lygis krenta, kai kitur kyla.
JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro duomenimis, vien liepos 15–17 d. Grenlandijoje ištirpusio ledo kiekio – 6 mlrd. tonų vandens per dieną – užtektų užpildyti 7,2 mln. olimpinio dydžio plaukimo baseinų.
Pasaulio mokslininkai teigia, kad klimato kaitos spartėjimo tendencijos yra gana aiškios, ir jei nebus nedelsiant apribotas išmetamųjų teršalų kiekis, daugybė ekstremalių tirpimo reiškinių ir toliau vyks vis intensyviau ir dažniau.