Robotų-siurblių rinkoje gausu. Ir kainos jų pačios įvairiausios: nuo maždaug 100 eurų iki daugiau nei 1000. Kai kurie jų sugeba ne tik siurbti, bet ir siūlo šiokią tokią grindų plovimo pagalbą (pvz., „Xiaomi Roborock S2“). Tačiau iki šiol didžioji dalis tokių rinkoje jau esančių robotų daugiausiai skirti būtent dulkių siurbimui, ir tą jie atlieka ganėtinai neprastai – grindų plovimas jiems yra labiau rinkodarinė, tačiau realiomis sąlygomis menkavertė funkcija (taip, netgi tam pačiam „Xiaomi“ siurbliui, kuris dulkes surenka tiesiog fantastiškai).
Štai čia puikią nišą atrado bendrovė „Hobot“, kurios gaminiai galbūt jau yra pažįstami tiems, kurie nelabai mėgsta savo rankomis kiekvieną pavasarį blizginti langus: jų robotukas „Legee 688“ yra skirtas būtent grindų plovimui, tačiau kažkiek sugeba ir siurbti. Teoriškai tai turėtų būti išskirtines galimybes siūlantis daiktas, kuris didžiausioje pasaulio elektronikos parodoje CES buvo įvertintas specialiu prizu už inovatyvumą.
Tačiau šioje apžvalgoje pasidalinsiu praktiniais įspūdžiais, kuriuos paliko dvi savaitės gyvenimo su naujuoju elektroniniu augintiniu, kurį paskolino robotų parduotuvė „Roboshop“.
Turinys ir konstrukcija
Taigi, pradėkime nuo pakuotės turinio. Be jokios abejonės, jame yra pats siurblys. Taip pat pakuotėje rasite ir įkrovimo stotelę, kurią reikės įtaisyti tokioje namų vietoje, kurią nesunku pasiekti robotui – nuo stotelės buvimo vietos visomis kryptimis, išskyrus nugarinę (t. y., atremtą į sieną) turėtų būti bent po pusmetrį laisvos erdvės. O dar dėžėje yra nuotolinio valdymo pultelis (su baterijomis!), siurblio vandens talpos užpildymui skirtas indas, du papildomi filtrai, trys kampiniai besisukantys šepetėliai, du vandens purkštukų komplektai ir atsarginis drėkinamų šluosčių komplektas. Tokia atsarginių susinaudojančių detalių gausa džiugina – už tai gamintojui rašome riebų pliusą.
Kartu komplektacijoje yra ir instrukcijų knygelė, kurios dalis skirta lietuvių kalbai – tai tikriausiai rodo ne tik gamintojų, bet ir platintojų dėmesį šiam produktui bei tikėjimą, kad jis susilauks komercinės sėkmės.
Namuose naująjį robotuką teko supažindinti su senbuviu – tuo pačiu jau minėtuoju „Xiaomi Roborock“ siurbliu. Ir nors abu jie nėra labai pigūs – kartu jų kaina būtų apie 1000 eurų – panašu, kad būtent toks (ar labai panašus) tandemas duotų pačius geriausius grindų priežiūros rezultatus.
Taip yra dėl to, kad „Hobot“ siurblys/grindų plovėjas neturi besisukančio veleno su šepetėliais, kuris surinktų plaukus ir pakeltų dulkes, kurias būtų paprasčiau įtraukti į šiukšlių rezervuarą. Dulkių įsiurbimo anga yra pačiame siurblio priešakyje, iškart už jo yra pirmoji šluostė, valanti grindis sausuoju būdu, toliau – du vandens purkštukai, drėkinantys grindis, o iš paskos – dar viena šluostė, grindis nusausinanti.
Vandens rezervuaras yra apie 300 ml talpos – praktinė patirtis rodo, kad tokio kiekio pakanka maždaug 100 kvadratinių metrų grindų išplovimui. Vanduo specialiu pakuotėje buvusiu indu pilamas per siaurą angą, kuri sandariai užkemšama guminiu dangteliu, tad vartyti siurblį, pilną vandens, nėra taip jau baisu. Bet štai bandymui gauto siurblio komplekte buvęs indas buvo gana prastos kokybės – su akivaizdžiu plastiko liejimo broku, dėl rezervuarą pripildyti neprilaisčius vandens aplink nebuvo taip lengva. Todėl už kokybės kontrolės trūkumą (kad ir tokios neesminės detalės) gamintojas užsidirba minusą – kas žino, kokius dar trūkumus gali praleisti neatidžiai dirbantys kokybės tikrintojai.
Dulkių rezervuaras yra su dviem filtrais: pagrindinis nedidukas filtras skiria šiukšliadėžę nuo siurblio variklio, viršutinis labiau saugo nuo šiukšlių išsibarstymo po teritoriją atidarinėjant rezervuarą: šiukšlės iš dėžutės iškris tik dėžutę atidarius ir po to nuėmus tą viršutinį filtrą.
Darbo ypatumai
„Hobot“ robotas buvo bandomas namuose, kur buvo gausu ilgų šuns plaukų ir to paties šuns prinešamo smėlio bei šapų. Dėl tokių ganėtinai nepalankių sąlygų robotizuotas grindų plovėjas pats, be pagalbos nelabai sugebėdavo susitvarkyti su šiukšlių surinkimu prieš plovimą – nemenka dalis nešvarumų būdavo stumiama priekinės šluostės. Būtent dėl šios priežasties tandemas su „Xiaomi“ siurbliu, kuris į darbą išvažiuodavo pirmas, pasirodė labai naudingas.
Tačiau net ir po pirminio dulkių išsiurbimo „Hobot“ gaminys sugebėdavo į savo rezervuarą surinkti pakankamai nemenką šiukšlių kiekį, o tai yra ženklas, kad jo siurbimo funkcija nėra visiškai bevertė. Ji tik nėra pakankama susitvarkymui su šiukšlynu, paliekamu didelio, ilgaplaukio šuns, kuris dukart per dieną nardo po mišką, išsimurzina letenas ir kailyje parsineša nemenką gausą įvairių „miško gėrybių“ bei nuolat šeriasi. Jeigu namų gyvūnija nėra tokia teršianti – pavyzdžiui, nedidelis trumpaplaukis šuo ar katinas – „Hobot“ galėtų susitvarkyti ir pats, be jokios pagalbos.
Bet už tai pats grindų plovimas yra labai gerai įkinkytas „Hobot“ arkliukas: šis robotas ne šiaip pravažiuoja per grindis ir jas perbraukia drėgna šluoste – tos šluostės vibruoja, todėl tokio aparato darbą galima lyginti su grindų patrynimu visur, kur pravažiuojama. Ir rezultatas atitinkamas: įvairios dėmės, lašų pėdsakai ir ne per daug stipriai priskretę nešvarumai nuvalomi pakankamai kokybiškai. O kadangi tai yra robotas, kurio darbui žmogaus įsikišimo reikia labai nedaug, grindys gali būti plaunamos kasdien, kai namų gyventojų nėra namie. Ir galutinis rezultatas – tikrai švariai išplautos grindys.
Bet nors lygias, kietas (ir, idealiu atveju, iš anksto nuo dulkių ir plaukų nuvalytas) grindis šis robotukas gali prižiūrėti pakankamai kokybiškai, tikriausiai daugelyje namų atrastumėte kliūčių, dėl kurių šis gaminys būtų tiesiog tiems namams netinkamas. Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad grindų plovėjas labai nemėgsta lipti netgi per centimetro aukščio nesiekiančio lanko formos (t. y., ne stačių kampų) slenkstuką, įtaisytą tarp koridoriaus ir kambario.
Kita kliūtis – kilimai. Ant panašaus aukščio – kiek mažesnio nei centimetro – kilimo siurblys kažkodėl užkopdavo pakankamai nesunkiai. Tačiau jis neturi jutiklių, kurie robotą informuotų, kad važinėjama ne kietu grindų paviršiumi, todėl purkštukų darbas nebūna nutraukiamas. Patys spręskite, privalumas tai ar trūkumas – galbūt šiek tiek „atšviežinti“ kilimą ir nėra blogai, tačiau labiau norėtųsi manyti, kad kilimo šlapinti nederėtų (kad ir koks nedidelis vandens kiekis ant jo būtų užpurškiamas).
Prie trūkumų reikėtų pridėti ir tai, kad jau maždaug po savaitės darbo siurblys pradėjo rodyti darbo trūkumus – užsikimšo vienas vandens purkštukas. Ir tai yra labai jau keista: rezervuarui užpildyti naudotas vandentiekio vanduo nėra labai kalkėtas, todėl norėtųsi, kad bent jau mėnesį būtų purškiama be tokių problemėlių. Žinoma, būtent tai problemai spręsti yra skirti atsargiai purkštukai, bet su tokiais kimšimosi tempais jie labai greitai išsibaigtų.
Programėlė ir kiti programiniai reikalai
Šiuolaikiškam namų švaros priežiūros robotui visai natūralu turėti programėlę, kuri leistų sudaryti darbo grafiką, parinkti darbo režimą, leistų valdyti robotą rankiniu būdu ir pateiktų informaciją apie atliktus darbus. „Hobot“ šiuo atveju tikrai nėra išskirtinis robotas. Bet gamintoją galima pagirti už tai, kad programėlė sukurta tikrai kokybiškai ir aiškiai.
Prie programėlės siurblys jungiamas per vietinį „Wi-Fi“ prisijungimo tašką, prie kurio tuo metu prijungtas ir naudotojo išmanusis telefonas.
Vartotojui suteikiama galimybė rinktis iš kelių skirtingų valymo režimų (ekologinio/taupaus, standartinio, maksimalios galios, virtuvės, augintinių, sauso, poliravimo) – nuo jų pasirinkimo priklausys, kaip stipriai bus traukiamos šiukšlės, kiek daug vandens bus išleidžiama per purkštukus, kiek kartų bus aplankomas kiekvienas grindų taškas ir panašiai. Be to, galima pasirinkti „asmeninį“ valymo režimą, kuri visus parametrus pasirenka pats vartotojas – tai visai nesudėtinga, nes atliekama keliais slankikliais.
Be to, galima pasirinkti skirtingus judėjimo režimus: perimetru, zigzagais arba kombinuotu – perimetru ir zigzagais. Visą valomą plotą siurblys padalina į mažesnius kvadratus – išvalo vieną, po to juda link kito. Navigacijai naudojami šoniniai lazeriai, priekinis bamperis, laiptų jutikliai. Panašu, kad priekyje lazerinių nuotolio jutiklių nėra jokių – siurbliukas kliūtis atranda „apčiuopomis“, jo strigimai ankštesnėse vietose nėra labai reti, todėl žmogaus buvimas kažkur netoliese valymo metu yra pageidautinas (nors gerai valymui paruoštuose namuose – be siaurų praėjimų, be ant žemės paliktų kėdžių ir panašiai – nebūtinas).
Išvados
Trumpai tariant, „Hobot Legee 688“ yra labai geras namų švaros priežiūros talkininkas, tačiau jis tinkamas tikrai ne visiems namams: jeigu auginate didelius, gauruotus šunis, jeigu namie turite kilimų, jeigu skirtingos patalpos, kurias norėtumėte išvalyti šiuo siurbliu yra atskirtos slenkstukais – tikriausiai juo nusiviltumėte.
Bet jeigu namų grindys yra visiškai lygios ir be kilimų, o augintinių neturite arba turite galimybių ilgus plaukus susiurbti labiau tam pritaikytu siurbliu (žinoma, taip pat robotu) – tai yra dar vienas išradimas, kuris sutaupys jūsų laiko ir išblizgins grindis, kol šeimininkai užsiims įdomesniais reikalais, nei grindų plovimas.
Lietuvoje šis robotas kainuoja apie 500 eurų.
