Panspermijos teorija
„Perseverance“ renka ir kaupia Marso uolienų ir dirvožemio mėginius, kurie galiausiai bus atvežti į Žemę. Tai vadinamoji „mėginių grąžinimo misija“, kuri dėl savo brangumo yra itin reta kosmoso tyrimų misijų rūšis. Po dešimtmečio, kai Marso dirvožemis bus grąžintas į Žemę, mokslininkai imsis tirti medžiagą, kad išsiaiškintų, ar Marse kada nors egzistavo gyvybė.
Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad šie mėginiai gali atsakyti į dar svarbesnį klausimą: ar gyvybė atsirado Marse?
Nors mintis, kad gyvybė iš Marso atkeliavo į Žemę, skamba kaip išgalvota mokslinės fantastikos prielaida, daugelis žinomų mokslininkų šią teoriją vertina rimtai. Bendra idėja, kad gyvybė prasidėjo kitur kosmose, turi ir pavadinimą - Panspermija. Tai hipotezė, kad gyvybė egzistuoja kitur visatoje ir ją platina asteroidai bei kitos kosminės šiukšlės.
Kad būtų aišku, mintis, jog gyvybė Žemėje atsirado Marse, nėra dominuojanti teorija mokslininkų bendruomenėje, tačiau, atrodo, kad ji vis labiau įsitvirtina.
Įrodymai prasideda nuo to, kaip kosminės šiukšlės judėjo tik susiformavusioje Saulės sistemoje. Iš tiesų turime įrodymų, kad buvo keičiamasi uolienomis, rašo „Salon“.
Marso meteoritų rasta Antarktidoje ir visame pasaulyje – Tarptautinės meteoritų kolekcininkų asociacijos (IMCA) duomenimis, jų rasta 159.
Gyvybės protėvis
Mūsų genomai atskleidžia gyvybės istoriją ir suteikia užuominų apie protėvius, buvusius prieš mus milijonus ar net milijardus metų. Dėl genomikos pažangos labai pagerėjo supratimas apie LUCA (paskutinį universalų bendrąjį protėvį, angl. „Last Universal Common Ancestor“), t. y. organizmą, iš kurio išsivystė visa gyvybė Žemėje.
Ištyrę visų Žemėje esančių organizmų genetiką, mokslininkai labai gerai žino, kaip atrodė visų gyvų būtybių (Žemėje) vienaląsčiai protėviai, teigiama „Live Science“. Jie taip pat žino laiko juostą: visos šiuolaikinės gyvybės formos yra kilusios iš vienaląsčio organizmo, gyvenusio maždaug prieš 3,9 mlrd. metų, praėjus vos 200 mln. metų nuo pirmojo skysto vandens atsiradimo.
O paskutinis visuotinis bendrasis protėvis buvo gana sudėtingas organizmų atžvilgiu. Tai reiškia, kad arba evoliucija iki visiškai šiuolaikinių genomų vyko labai lengvai, arba priežastis, kodėl ją matome tokią greitą, buvo ta, kad mes tiesiog „pagavome“ gyvybę, ji iš tikrųjų čia neprasidėjo.
Marsas taip pat susiformavo anksčiau nei Žemė. Ankstyvuoju Marso istorijos laikotarpiu, kai planeta vėso, joje turėjo būti „svetinga“ aplinka gyvybei formuotis daug anksčiau nei Žemėje.
Bet kaip tuomet gyvybė išsilaikytų keliaudama kosmine uoliena iš vienos planetos į kitą?
Erikas Asphaugas, Arizonos universiteto planetų mokslo profesorius, „Solom“ teigė, kad atsižvelgiant į mikroorganizmams skirtos transporto priemonės masę, išgyventi kelionėje nebūtų problema – kaip ir išgyventi naujoje, svetingoje planetoje: ankstyvajai mikrobiologinei gyvybei būtų pakakę atšiaurios aplinkos ir ilgų ramybės periodų.
„Jei Marse rastumėte gyvybės liekanų, o mes tikimės tai padaryti su „Perseverance“ roveriu ir kitais marsaeigiais, asmeniškai nustebčiau, jei jos nebūtų susijusios su žemiškąja gyvybe“, – sakė E.Asphaugas.
Žinoma, didžioji dalis mokslininkų skersai žiūri į šią teoriją ir yra linkę likti prie teorijos, jog gyvybė susiformavo Žemėje. Bet kokiu atveju mums belieka laukti, kol marsaeigis pargabens Raudonosios planetos uolienų pavyzdžius į Žemę.
