Sveikų įpročių imkitės pamažu
Stereotipą, kad gydytojų kabinetų duris dažniau varsto moterys nei vyrai, M. Kirklytė paneigia savo asmenine praktika. Sveikatos priežiūros specialistės teigimu, rūpinimasis savimi nėra susijęs su lytimi, o greičiau su socialine aplinka, ekonomikos rodikliais, profesine veikla bei asmeninėmis savybėmis bei patirtimis. Gydytojos teigimu, jei šeimoje ar giminėje yra onkologinių, širdies ir kraujagyslių sistemos, genetinių ligų, pacientai skiria daugiau dėmesio savo sveikatai nei su tokiomis problemomis nesusidūrusieji.
„Vyrų, galvojančių apie savo sveikatą, Lietuvoje išties daugėja. Manau, tai lemia įvairių veiksnių visuma: augantis sąmoningumas dėl savo fizinės būklės, nerimas dėl skaudžių ir liūdnų įvykių artimoje aplinkoje, informacija žiniasklaidoje. Nedrįsčiau teigti, kad būtent lapkritį yra daugiau pacientų vyrų, bet ryškėjanti bendra tendencija yra geresnė nei padidėjęs aktyvumas vieną mėnesį per metus”, – apie „Movember“ Lietuvoje kalba M. Kirklytė.
Gydytoja pastebi – nors savimi rūpinamasi vis dažniau ir apie fizinio aktyvumo, sporto bei sveikos mitybos naudą galvojama daugiau, prisiversti judėti ar laikytis dietos pavyksta ne kiekvienam. Todėl ji pataria pokyčius pradėti palengva.
„Naujiems įpročiams susiformuoti reikia laiko, todėl viską lengviausia daryti mažais žingsniais. Nebūtina nusipirkti metinį sporto klubo abonementą ir įsipareigoti ten lankytis 3 kartus per savaitę. Dauguma gali kas antrą vakarą ilgiau pasivaikščioti lauke, pradėti nesudėtingą mankštą namie. Ta pati taisyklė galioja ir sveikai mitybai. Neatsisakykite nuo pirmadienio cukraus, riebalų ir pieno produktų, o pamažu pakeiskite juos sveikesnėmis alternatyvomis. Tokie, rodos, nereikšmingi nauji įpročiai turi labai reikšmingos įtakos vyrų savijautai ir lemia kitokį požiūrį į sveikesnį gyvenimo būdą“, – mano pašnekovė.
Gydytojos žodžiams pritaria ir „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje Audrius Granickas. Jo teigimu, iš lėto keisti įpročius paprasčiau, kai tam pasitelkiamos ir technologijos.
„Atstoti asmeninį trenerį ir motyvuoti daugiau judėti dabar gali ir išmanieji laikrodžiai. Jie ne tik įvertina poreikius prieš pradedant sportuoti, bet ir seka mankštą, o po jos pateikia profesionalius patarimus. Nesvarbu, ar plaukiate baseine, ar einate pasivaikščioti – dirbtinis laikrodžio intelektas lydi bei motyvuoja kasdien“, – sako A. Granickas.
Turėkite miego režimą
Tuo, kad technologijos gali prisidėti prie mūsų sveikatos gerėjimo, įsitikinusi ir M. Kirklytė. Sveikatos priežiūros specialistės manymu, naudojant jas lengva sekti įvairius savo organizmo parametrus – pulsą, kraujospūdį, miego fazes.
„Pasitelkiant technologijas galima stebėti savo fizinį aktyvumą, siekti tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, nueiti per dieną ne mažiau 10 tūkstančių žingsnių. Manau, tai yra reikšminga visos sveikatos priežiūros sistemos pažanga. Dabar daug lengviau prisiimti atsakomybę už savo savijautą, ją kontroliuoti ir sekti. Žinoma, pastebėjus neatitikimų ar neraminančių simptomų, patarčiau vyrams nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris padės suprasti sukauptą informaciją, atsakys į iškilusius klausimus, atliks tyrimus ir sudarys gydymo planą, jei toks bus reikalingas“, – teigia M. Kirklytė.
Pasak pašnekovės, technologijos ypač naudingos ir miego stebėjimui bei kovai su stresu. Miego sutrikimai didina galimybę susirgti cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, ilgalaikis jų pasireiškimas lemia net keturis kartus išaugusią depresijos riziką. Kalbėdama apie stresą, gydytoja pabrėžia – šios problemos įveikimas yra gana sudėtingas ir reikalauja nemažai darbo su savimi.
„Vyrams, norintiems kokybiškai išsimiegoti, rekomenduočiau turėti savo miego režimą, jo laikytis, miegoti 8–9 valandas per parą. Porą valandų prieš miegą stengtis užsiimti atpalaiduojančia veikla, vengti mėlyną šviesą skleidžiančių šaltinių, nepersivalgyti, nevartoti alkoholio ir nerūkyti. Pokyčius netruksite pastebėti. O su stresu geriausia kovoti fizine veikla, kvėpavimo pratimais ir meditacija, malonia veikla – mėgstama knyga, masažu, skaniu maistu, bendravimu su artimaisiais“, – vardina M. Kirklytė.
Kokybiškam miegui ir streso įveikimui technologijų gamintojai šiuo metu skiria ypatingai daug dėmesio.
„Į laikrodžius įmontuojami širdies ritmo fiksatoriai, stebintys širdies ritmo sutrikimus. Jie analizuoja kvėpavimą, kitus duomenis, tiksliai įvertina miego problemas, pateikia patarimus, kaip kokybiškai išsimiegoti. Be to, laikrodžiai praneša apie pasiektą streso lygį, draugiškai paragindami atsistoti bei pajudėti, jei per ilgai užsisėdima vienoje vietoje”, – pasakoja A. Granickas.
Technologijos užkertą kelią lėtinių ligų pavojui
Kalbėdama apie kitą stereotipą, esą vyrai yra sutverti technologijoms, M. Kirklytė mano – šis faktorius galėtų būti labai tinkamai išnaudojamas pacientų rūpesčiui savimi. Jei teisinatės, kad nerandate laiko apsilankyti pas gydytoją, tačiau naujus įrenginius perkate kiekvienai progai pasitaikius, pasitelkite juos asmeninei sveikatai gerinti.
„Vyrai, tinkamai naudodami savo smalsumą technologijoms, racionalumą bei logiką, gali nesunkiai analizuoti save ir savo savijautos pokyčius, įsigilinti į naujų įpročių poveikį kūnui bei protui. Tai turėtų tapti nuolatine tendencija, padedančia užkirsti kelią lėtinių ligų išsivystymui“, – įsitikinusi M. Kirklytė.
Šiai nuomonei pritaria ir A. Granickas, papildydamas pašnekovę teiginiu, kad dabartiniai išmanieji laikrodžiai gali būti ne tik stilingu aksesuaru bei inovatyviu įrenginiu, bet ir sveikatos priežiūros palydovu.
„Tokie laikrodžiai ne tik skaičiuoja žingsnius, kalorijas, svorio pokyčius. Pavyzdžiui, „Huawei Watch GT 2“ padeda realiu laiku sekti savo sveikatos būklę, stebėti miegą, streso indeksą ir gauti patarimų, kaip gyventi sveikiau bei kokybiškiau. Šiuos duomenis pateikia pažangus nepailstantis dirbtinis intelektas, veikiantis stebėtinai ilgai – įkrauti laikrodį užtenka kartą per dvi savaites. Todėl jis yra patikimas kasdienio rūpesčio savimi pagalbininkas“, – apibendrina „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje.
